Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Saugumas ir gynyba
Žmogaus teisės
Balkanai
Susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis
Išorinė prekyba
Vystomasis bendradarbiavimas
ES-AKR
Priešpėstinės minos
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Parama vystymuisi - ES prioritetas

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės skiria didžiausią pasaulyje paramą vystymuisi ir humanitarinę pagalbą. Pagrindinis ES vystymosi politikos uždavinys - mažinti skurdą. Norėdami pasiekti šį tikslą, EP nariai ypač pabrėžė švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų gerinimo svarbą. Šios kadencijos Parlamento veikla pasižymėjo vystymosi politikos decentralizavimu siekiant priartinti ją prie realių gyventojų poreikių. Europos Parlamentas, turintis teisės aktų leidybos ir biudžeto valdymo įgaliojimus, atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant šią politikos sritį.

Pasaulyje beveik 800 milijonų žmonių, iš jų - 200 milijonų vaikų, kenčia dėl nuolatinės nevisavertės mitybos, o 20 proc. pasaulio gyventojų išgyvena už mažiau kaip vieną dolerį per dieną. Beveik visi jie, taip pat ir 90 proc. sergančiųjų AIDS, gyvena besivystančiose šalyse. Jau 40 metų Europos Sąjunga vykdo savanorišką politiką, siekdama sumažinti nelygybę tarp šiaurės ir pietų šalių. Nuo praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio EEB sudarė sutartis su daugeliu besivystančių šalių, o nuo 1992 m. pagal Mastrichto sutartį vystymąsi remiantis bendradarbiavimas tapo savarankiška politikos sritimi. Vykdydama kitų sričių politiką, Bendrija turi atsižvelgti į vystymosi politikos tikslus ir koordinuoti savo veiklą su valstybių narių, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų veikla.

Įvairi decentralizuota parama

Vystymąsi remiančio bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo būdai kinta ir labiau priartėja prie realių poreikių ir prie paramos gavėjų. Dabar reikia daryti viską, kad atitinkamų šalių ir ES pilietinė visuomenė kuo aktyviau dalyvautų vykdant šią politiką. Todėl valdžios institucijos ir profesiniai susivienijimai, profesinės sąjungos, mokyklos, kultūros įstaigos, bažnyčios, vietinių gyventojų organizacijos gali gauti tiesioginę finansinę Bendrijos paramą.

EP nariai primygtinai reikalavo, kad decentralizuotą finansinę paramą gautų už demokratiją ir žmogaus teises, tarp jų ir socialines teises, kovojantys socialiniai judėjimai. Europarlamentarų manymu, rengdama vystymosi strategijas, Komisija taip pat turi pasitarti su nevalstybiniu sektoriumi. Parama NVO ir pagarba žmogaus teisėms kasmet yra Europos Parlamento biudžeto prioritetų dalis per susitikimus su Ministrų Taryba. Bendradarbiavimas nebeturi būti vien valstybių ryšių dalis.

Antra vertus, paramą teikiančių šalių dosnumas ne visada toks nekaltas. Didžiausia viešosios paramos vystymuisi lėšų dalis panaudojama turto ir paslaugų pirkimui iš paramos teikėjų finansuoti. Paramą atsiejant, šis daugiau ar mažiau tiesioginys ryšys tarp pagalbos teikimo ir sutarčių pasirašymo nutraukiamas. EP deputatai pareikalavo, kad per penkerius metus viešoji pagalba vystymuisi būtų visiškai atsieta.

Sveikatos apsaugai ir švietimui teikiamas pirmumas

Iš daugelio per šią kadenciją Parlamento svarstytų temų sveikatos apsaugai ir švietimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Kova su ligomis, susijusiomis su skurdu, AIDS, tuberkulioze ir maliarija, yra labai svarbi pasaulio mastu. AIDS Afrikoje žlugdo metų metus dėtas pastangas vystymuisi. Todėl Europarlamentarai pritarė nuomonei, kad kovai su šiomis ligomis būtų įsteigtas Pasaulinis fondas ir žymiai padidino Bendrijos įnašą. Jie ne kartą priminė, kad kuo didesnė galimybė bus gauti informacijos ir pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, tuo lengviau bus kovoti ir su AIDS pandemija, ir su skurdu.

EP deputatų manymu, sumažinti skurdą bus įmanoma tik tada, kai kuo daugiau žmonių galės pasinaudoti tinkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir įgis išsilavinimą. Jie ne kartą pabrėžė pradinio mokymo svarbą ir reikalavo, kad siekiant įgyvendinti tūkstantmečio tikslus šioje srityje iki 2015 m. Šiuo metu 113 milijonų vaikų, daugiausia mergaičių, nelanko mokyklos, o 860 milijonų žmonių besivystančiose šalyse yra beraščiai. Parlamentas nori, kad 8 proc. iš Komisijos biudžeto vystymosi lėšų būtų skirta švietimui (2001 m. buvo skirta 4 proc.). Ši sritis apima ir suaugusiųjų, ypač moterų, raštingumo kampanijas.

Humanitarinė pagalba - ES išorinės veiklos vitrina?

1992 m. įsteigta Bendrijos Humanitarinės pagalbos tarnyba, ECHO, tapo pagrindine humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje. 2003 m. ji šiam tikslui išleido daugiau kaip 600 milijonų eurų. Šis Komisijos organas buvo įsteigtas Europos Parlamento prašymu. ECHO įvertina vietinių bendradarbiaujančių organizacijų humanitarinės pagalbos ir finansinius poreikius. Parlamentas, kaip biudžeto valdymo institucija, kiekvienais metais stengiasi padidinti skiriamus asignavimus. Rezoliucijose dėl ECHO veiklos jis daro spaudimą dėl pirmenybinių sričių atrankos ir primena humanitarinės pagalbos neutralumo principą.

Viena iš EP nariams nerimą keliančių temų yra informacijos apie ECHO veiklą stoka. Visuomenei gerai žinomų nevyriausybinių organizacijų arba Jungtinių Tautų agentūrų maisto davinių dalinimą Afrikos vaikams žymia dalimi finansuoja Bendrijos fondai, taigi ir Europos šalių mokesčių mokėtojai, kurie dažniausiai to nežino.

EUROMED - Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystė

Barselonos procesas prasidėjo 1995 m. pabaigoje dalyvaujant Europos Sąjungai ir dvylikai Viduržemio jūros regiono valstybių - Alžyrui, Kiprui, Egiptui, Izraeliui, Jordanijai, Libanui, Maltai, Marokui, Palestinos savivaldai, Sirijai, Tunisui ir Turkijai. Dvi iš jų, Malta ir Kipras, įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., o Turkija yra valstybė kandidatė. 2004 m. vasario mėnesio pabaigoje Libija pareiškė esanti pasirengusi prisidėti prie Barselonos proceso. Partnerystės tikslas yra stiprinti politinį dialogą ir plėtoti ekonomiką, siekiant regione užtikrinti taiką ir gerovę. Kaip ir Kotonu sutartyje su AKR šalimis (taip pat žr. mūsų pranešimą „ES-AKR“), partnerystės su Viduržemio jūros regiono valstybėmis požiūriu pabrėžiamas pilietinės visuomenės vaidmuo. Ilgainiui tarp visų partnerių turės būti sukurta laisvosios prekybos zona. Dabar partnerystė pasireiškia tarp ES ir įvairių Viduržemio jūros regiono valstybių sudarytais asociacijos susitarimais. Programa MEDA yra finansinė priemonė, turinti padėti pereinamuoju ekonomikos laikotarpiu. Jos biudžetas 2000 - 2006 m. yra 5,35 milijardo eurų. Europos investicijų bankas gali suteikti paskolas.

Ši partnerystė ir jos raida taip pat susijusi su Parlamentu. Forume dalyvavo visų ES valstybių ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentarai bei Europos Parlamento nariai. 2003 m. gruodžio mėnesį Neapolyje įvykusioje ministrų konferencijoje buvo nuspręsta paversti forumą tikra Viduržemio jūros regionų parlamentine asamblėja (APEM), - pirmasis jos posėdis įvyko 2004 m. kovo 22 - 23 d. Atėnuose. Dėl šio pasikeitimo 240 parlamentarų, iš kurių 45 yra Europos Parlamento nariai, galės aktyviau dalyvauti šioje veikloje, nuolat išsakyti savo nuomonę visais su ES ir Viduržemio jūros regionų partneryste susijusiais klausimais.



  
Pranešejai:
  
Vystymasi remiantis bendradarbiavimas: decentralizuotas bendradarbiavimas tesiamas iki 2003 12 31: Maria Carrilho (PES, P)
Vystymasi remiantis bendradarbiavimas: decentralizuotas bendradarbiavimas 2004 - 2006 m.: Jürgen Zimmerling (EPP-ED, D)
Vystymosi politika: nevalstybinio sektoriaus dalyvavimas: Richard Howitt (PES, UK)
Vystymosi politika: pagalbos atsiejimas: Fernando Fernández Martín (EPP-ED, E)
Bendradarbiavimas vystymosi labui: demokratija, teisine valstybe, žmogaus teises: Fernando Fernández Martín (EPP-ED, E)
Besivystancios šalys, skurdo sukeliamos ligos: kova su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze: Anders Wijkman (EPP-ED, S)
Sveikata besivystanciose šalyse: reprodukcines ir lytines teises: Ulla Margrethe Sandbæk (EDD, DK)
Pradinis mokymas besivystanciose šalyse: Jungtiniu Tautu sesija 2001 m. rugsejo men. apie vaiko teises: Glenys Kinnock (PES, UK)
Besivystancios šalys, švietimas ir mokymas: kovos su skurdu tikslai ir prioritetai: Margrietus van den Berg (PES, NL)
Humanitarine pagalba: Bendrijos veiklos ivertinimas ir ateitis: Renzo Imbeni (PES, I)
Humanitarine pagalba ir ECHO: 2000 ir 2001 m. ataskaitos: Marie-Arlette Carlotti (PES, F)
  
Oficialusis leidinys - galutiniai aktai:
  
Vystymasi remiantis bendradarbiavimas: decentralizuotas bendradarbiavimas tesiamas iki 2003 12 31
Vystymasi remiantis bendradarbiavimas: decentralizuotas bendradarbiavimas 2004 - 2006 m.
Vystymosi politika: nevalstybinio sektoriaus dalyvavimas - Parlamento priimtas tekstas
Vystymosi politika: pagalbos atsiejimas - Parlamento priimtas tekstas
Bendradarbiavimas vystymosi labui: demokratija, teisine valstybe, žmogaus teises - Parlamento priimtas tekstas
Besivystancios šalys, skurdo sukeliamos ligos: kova su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze
Sveikata besivystanciose šalyse: reprodukcines ir lytines teises
Pradinis mokymas besivystanciose šalyse: Jungtiniu Tautu sesija 2001 m. rugsejo men. apie vaiko teises - Parlamento priimtas tekstas
Besivystancios šalys, švietimas ir mokymas: kovos su skurdu tikslai ir prioritetai - Parlamento priimtas tekstas
Humanitarine pagalba: Bendrijos veiklos ivertinimas ir ateitis - Parlamento priimtas tekstas
Humanitarine pagalba ir ECHO: 2000 ir 2001 m. ataskaitos - Parlamento priimtas tekstas
Rezoliucija del EUROMED - Parlamento priimtas tekstas

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004