Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Saugumas ir gynyba
Žmogaus teisės
Balkanai
Susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis
Išorinė prekyba
Vystomasis bendradarbiavimas
ES-AKR
Priešpėstinės minos
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Sutartys su trečiosiomis šalimis: Parlamentas taria paskutinį žodį

Santykiai tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių reglamentuojami asociacijos ir partnerystės sutartimis. Kai Sąjunga sudaro sutartį su trečiąja šalimi, Europos Parlamentas turi jai pritarti, antraip sutartis nebus ratifikuota arba neįsigalios.

Asociacijos sutartys paprastai numato politinį dialogą ir ekonominį bendradarbiavimą tarp susitarimo šalių. Tačiau dažnai jų rezultatas yra laipsniškas laisvos prekybos tam tikrais pramonės ir žemės ūkio produktais zonos sukūrimas, tuo pat metu skatinant darnų vystymąsi. Sutartyse taip pat gali būti straipsniai dėl saugumo, žmonių judėjimo, nelegalios imigracijos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu. Sutartys lengvina bendradarbiavimą įvairiose srityse: privačių investicijų, mokslinių programų, aplinkos apsaugos ir kt. Kultūriniai bei socialiniai mainai skatina glaudesnį dialogą tarp abiejų šalių piliečių.

Parlamentui reikalaujant pastaraisiais metais į šias sutartis sistemingai įtraukiami straipsniai dėl žmogaus teisių, kurių nesilaikant sutartys gali būti nutrauktos. Anksčiau Parlamentas sėkmingai naudojo šį svertą, siekdamas paskatinti trečiąsias šalis tvirtai įsipareigoti labiau gerbti žmogaus teises. Dėl to aštuntajame ir devintajame pastarojo šimtmečio dešimtmečiuose Parlamentas vilkino sutarčių ar protokolų sudaryma su tokiomis šalimis kaip Izraelis, Turkija, Sirija, Marokas.

Suartinkime Viduržemio jūros krantus

Per 1999 - 2004 m. kadenciją Parlamentas patvirtino keletą Europos ir Viduržemio jūros šalių asociacijos sutarčių: su Egiptu (2001 m.), Alžyru (2002 m.) ir Libanu (2003 m.). Šių sutarčių pamatas - 1995 m. Barselonos deklaracija, raginusi plėtoti glaudesnius santykius tarp Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros šalių. Šių sutarčių tikslas - skatinti taiką ir saugumą, vystyti glaudesnius prekybos santykius ir intensyvesnį politinį dialogą su regionu.

Europos Parlamentas patvirtino sutartį su Egiptu po daugiau nei šešerių metų derybų. Sutartis apima plačias ir tiesioginę įtaką piliečiams turinčias sritis: švietimą, mokslą ir technologijas, aplinkosaugą, pramonę, finansines paslaugas, žemės ūkį ir žuvininkystę, telekomunikacijas, energetiką, transportą, turizmą, kovą su narkotikais, pinigų plovimu ir terorizmu bei vartotojų apsaugą.

Asociacijos sutartis su Alžyru buvo pasirašyta po penkerius metus trukusių derybų. Vienas iš svarbiausių šios sutarties ypatumų yra įsipareigojimas pradėti artimesnį bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, kuris akivaizdžiai paveiks piliečių gyvenimą. Asmenų judėjimo srityje šalys įsipareigojo supaprastinti ir pagreitinti vizų išdavimo procedūras. Bendradarbiavimas taip pat apima kovą su organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu, rasizmu ir ksenofobija, narkotikais, terorizmu ir, galiausiai, nelegalios imigracijos prevenciją.

Sutarčiai su Libanu Parlamentas pritarė po septynerių metų derybų. Ypač svarbus šios sutarties aspektas yra laipsniškas laisvos prekybos zonos žemės ūkio ir pramonės produktais sukūrimas, apimantis ilgesnį nei 12 metų laikotarpį. Kiti sutarties straipsniai reglamentuoja steigimosi teisę, konkurenciją, kapitalo judėjimą, intelektinės nuosavybės apsaugą, viešuosius pirkimus ir t. t.

Strateginė sutartis su Lotynų Amerika

Suteikdamas savo pritarimą 2003 m. asociacijos sutarčiai su Čile, Parlamentas patvirtino strateginę asociaciją tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos, kaip buvo siūlęs savo 2001 m. rezoliucijoje. Ši sutartis remiasi trimis pagrindiniais aspektais: politiniu dialogu, prekyba ir bendradarbiavimu. Politinio dialogo srityje didžiausias dėmesys kreipiamas į globalizacijos problemas, kovą su terorizmu ir pagarbą žmogaus teisėms. Prekybos srityje sutartis numato tarifų sumažinimą, kuris yra žymesnis nei PPO duoti įsipareigojimai, ypač pramonės ir žemės ūkio produktų importo iš Čilės liberalizavimo srityje. Be to, į sutartį yra įtraukti straipsniai dėl bendradarbiavimo kovojant su nelegalia imigracija, skurdu ir aplinkosaugos srityje.



  
Pranešejai:
  
Europos ir Viduržemio juros šaliu asociacijos sutartis EB/Egipto Arabu Respublika: Hugues Martin (EPP-ED, F)
Europos ir Viduržemio juros šaliu asociacijos sutartis EB/Alžyras: Raimon Obiols i Germà (PES, E)
Europos ir Viduržemio juros šaliu asociacijos sutartis EB/Libanas: Gerardo Galeote Quecedo (EPP-ED, E)
Asociacijos sutartis EB/Cile: José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (EPP-ED, E)
  
Oficialusis leidinys - galutiniai aktai:
  
Europos ir Viduržemio juros šaliu asociacijos sutartis EB/Egipto Arabu Respublika - Parlamento priimtas tekstas
Europos ir Viduržemio juros šaliu asociacijos sutartis EB/Alžyras - Parlamento priimtas tekstas
Europos ir Viduržemio juros šaliu asociacijos sutartis EB/Libanas - Parlamento priimtas tekstas
Asociacijos sutartis EB/Cile - Parlamento priimtas tekstas

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004