Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Saugumas ir gynyba
Žmogaus teisės
Balkanai
Susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis
Išorinė prekyba
Vystomasis bendradarbiavimas
ES-AKR
Priešpėstinės minos
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE

> Plenary Speech - González Álvarez - 6/9/2001
> Plenary Speech - Cauquil - 6/9/2001
> Plenary Speech - Morgantini - 25/10/2000


Europa - prieš priešpėstines minas

Kiekvienais metais daug žmonių, dažniausiai neturtingiausiose šalyse, nukenčia nuo priešpėstinių minų. Europos Sąjunga nusprendė neapsiriboti tarptautiniais Otavos konvencijos reikalavimais ir darniau bei veiksmingiau kovoti su šia nelaime. Ypač aktyviai šioje srityje veikiantis Europos Parlamentas pasiekė, kad 2001 m. priimtuose Bendrijos teisės aktuose būtų reikalaujama, atsižvelgiant į bendrąją prevencijos strategiją, sunaikinti valstybių narių turimas minas. Be to, Parlamentui primygtinai reikalaujant, kovai su priešpėstinėmis minomis buvo skirta speciali biudžeto eilutė.

Kareivio nuo civilio gyventojo neatskirianti priešpėstinė mina dažniausiai sprogsta tokiose vietose, kuriose civiliai gyventojai stengiasi atsigauti po ginkluotų konfliktų. Nepašalintos arba nenukenksmintos minos išlieka pavojingomis daugelį metų.

Paragintos pilietinės visuomenės organizacijų, 122 šalys 1997 m. gruodžio mėnesį pasirašė Otavos konvenciją. Nuo to laiko konvenciją pasirašiusios šalys sunaikino daugiau kaip 30 milijonų minų. Net jei daugiau kaip 110 šalių šiandien nebenaudoja priešpėstinių minų, dar lieka daug ką nuveikti. Šiandien maždaug 65 šalys susiduria su šia nelaime. Bendras nukentėjusiųjų nuo sausumos minų skaičius kiekvienais metais svyruoja tarp 15 000 ir 20 000 žmonių, iš kurių daugelis yra civiliai gyventojai, tarp jų ir vaikai. Priešpėstinės minos ne tik nusineša gyvybes ir žiauriai sužaloja žmones, bet jos taip pat trukdo ekonomikos ir socialinių sąlygų nuo konfliktų ir pilietinių karų nukentėjusiose šalyse atkūrimui.

140 milijonų eurų biudžetas

Reglamentu, dėl kurio, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, susitarė Taryba ir Parlamentas, siekiama kelių pagrindinių tikslų. Visų pirma, biudžete buvo numatyta nauja biudžetinė eilutė ir sukurta teisinė priemonė, kad būtų galima skirti kaip įmanoma daugiau lėšų išminavimui, pagalbai nukentėjusiems, švietimui ir efektyvesnių priemonių paieškai. 2002 - 2009 m. kovai su priešpėstinėmis minomis skirtas 140 milijonų eurų biudžetas. Šis specialus finansavimas užtikrina Sąjungos politikos tęstinumą, o kiekvienais metais kaskart nereikia derėtis dėl lėšų skyrimo. Dėl problemos aktualumo visame pasaulyje ir jos svarbumo, kovai su priešpėstinėmis minomis reikalingos atitinkamos veiksmingos, lanksčios ir, reikalui esant, greitos sprendimų priėmimo procedūros. Yra numatyta kitų papildomų priemonių - iš viso Sąjunga šiai kovai skiria 240 milijonų eurų.

Antrasis reglamento tikslas - patenkinti skubius humanitarinius poreikius, siekiant išvengti sužalojimų ir gyvybių praradimų, bei suteikiant paramą nukentėjusiųjų reabilitacijai. Sausumos priešpėstinės minos ir kiti nesprogę sprogmenys yra struktūrinė kliūtis, trukdanti atkurti normalią ekonominę ir socialinę veiklą. Todėl reikalingas ilgalaikis įsipareigojimas, kurio negali atstoti skubi humanitarinė pagalba ar atstatymas.


Sąjungos strategija siekiama skirti daugiau dėmesio mokymui, kad nukentėjusiose šalyse stiprėtų vietinės pajėgos. Toks buvo Parlamento požiūris, pagal kurį daugiau dėmesio skiriama šiandien tarptautinės bendrijos darbe plačiai naudojamai pilietinei strategijai. EP deputatai tikisi, jog specialių darbuotojų mokymas leis, viena vertus, vietiniams gyventojams vykdyti prevencinę politiką, antra vertus, geriau pasinaudoti jau įsteigtomis tarptautinėmis struktūromis.

Konkretūs veiksmai

Bendrijos reglamentu finansuojama veikla apima įvairius veiksmus: supratimo apie minas lavinimą, specialistų mokymą, įtartinų teritorijų tyrimą ir ženklinimą, žemėje užkastų minų aptikimą, išminavimą ir sunaikinimą, atsargų sunaikinimą, pagalbą nukentėjusiems ir jų reabilitaciją bei socialinę ir ekonominę integraciją ir informacijos valdymą. Sąjunga taip pat teikia finansinę pagalbą tokiems partneriams kaip NVO ir agentūroms, šioje srityje turinčioms atitinkamos patirties. Iš biudžeto taip pat finansuojama kovai su minomis nukentėjusiose šalyse skirta įranga, kuri gali būti labai įvairi priklausomai nuo vietovės, kurioje užkastos minos.

Neseniai, 2004 m. balandžio 22 d. savo rezoliucijoje Europos Parlamentas vėl paragino visas valstybes pasirašyti ir ratifikuoti Otavos konvenciją. Vienas iš jo reikalavimų buvo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos peržiūrėtų savo sprendimą nepasirašyti konvencijos. Europos Parlamentas išreiškė viltį, kad visi veikėjai, ne tik valstybės pasirašys įsipareigojimą visiškai uždrausti priešpėstines minas.



  
Pranešejai:
  
Kova su priešpestinemis minomis besivystanciose šalyse: Emma Bonino (IND, I)
Kova su priešpestinemis minomis kitose, ne besivystanciose, treciosiose šalyse: Emma Bonino (IND, I)
EP rezoliucija del Otavos sutarties, susijusios su priešpestinemis minomis, peržiurejimo konferencijos
Otavos konvencija
  
Oficialusis leidinys - galutiniai aktai:
  
Kova su priešpestinemis minomis besivystanciose šalyse
Kova su priešpestinemis minomis kitose, ne besivystanciose, treciosiose šalyse

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004