| Balkanai yra didžiausia Europos Sąjungos nesėkmė ir tuo pačiu didžiausias užsienio politikos pasiekimas. ES nepavyko užkirsti kelio brolžudiškam karui, prasidėjusiam 1992 m. Jai taip pat nepavyko šio karo užbaigti. Po keleto metų ši nesėkmė paskatino ES imtis daug efektyvesnių veiksmų. Kuomet 2001 m. artėjant pilietiniam karui Makedonijoje vėl iškilo nelaimės grėsmė Balkanuose, ES įsikišo ir jai pavyko sutaikyti etnines Makedonijos ir Albanijos grupes. Tarpininkaujant ES, šaliai buvo suderėtas naujas konstitucinis susitarimas. Tuo tarpu karo išgąsdintose Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove vis dar stengiamasi įtvirtinti stabilumą, gerovę ir teisės viršenybės principą.
1995 m. Jugoslaviją sukrėtusio karo pabaigoje tarptautinė bendrija į Bosniją ir Hercegoviną, dėl kurios regione buvo aršiausiai kovojama, pasiuntė NATO vadovaujamas taikdarių pajėgas (IFOR vėliau pavadintas į SFOR). Be to, buvo įkurta ir JT vyriausiojo įgaliotinio tarnyba. Jis turi plataus pobūdžio galias ir veikia kaip gubernatorius, stebintis ir prižiūrintis, kaip vykdomas taikos atstatymas Bosnijoje ir Hercegovinoje. ES vaidmuo iš esmės apsiribojo tik humanitarinės pagalbos teikimu.
Efektyvesnis ES paramos panaudojimas
Europos Parlamentas, atlikdamas metinę ES biudžeto išlaidų peržiūrą tikrino, kaip administruojama minėta pagalba. Europos Parlamento nariai ne kartą pabrėžė, kad pagalba teikiama per lėtai, ir kad šiam procesui trūksta skaidrumo bei priežiūros. Į šią kritiką buvo sureaguota po NATO karinės intervencijos Kosove 1999 metais. Buvo nuspręsta šiam karo nuniokotam regionui, kurio valdymą, pasitraukus serbams, perėmė JT, skirti bei administruoti paramą ne remiantis tolimojo Briuselio nurodymais, bet atsižvelgiant į vietinę padėtį. Parlamentas primygtinai reikalavo, kad ES Rekonstrukcijos agentūros administravimo centras būtų įkurtas Prištinoje, ir kad jam būtų suteiktas tam tikras savarankiškumas. Įkūrus centrą, parama buvo teikiama daug veiksmingiau ir daug greičiau. Taigi, kai 2000 metų žiemą Serbijoje ėmė katastrofiškai trūkti mazuto, ES galėjo laiku atgabenti trūkstamas atsargas.
Rekonstrukcijos agentūra, kuri taip pat atidarė administravimo centrus Belgrade, Skopje ir Podgoricoje, yra atskaitinga Parlamentui ir Tarybai. Taigi, Europos Parlamento nariai galėjo bet kuriuo metu įsikišti, jei tik atrodė, kad reikalai juda netinkama linkme. Kai tarp albanų Makedonijoje kilo įtampa dėl per lėtai atstatomų pastatų, kuriuos 2001 m. pradžioje vykusių karo veiksmų metu sugriovė Makedonijos kariuomenė, Parlamentas pasirūpino, kad šiam klausimui būtų suteikta pirmenybė. Jis taip pat pareikalavo, kad išminavimo darbams būtų skirta pakankamai disponuojamų lėšų.
Iš esmės tik Parlamento dėka rekonstrukcijai buvo skirta pakankamai lėšų. Kai 1999 m. buvo svarstomas ES biudžetas ateinantiems metams, Europos Parlamento nariams teko pakovoti su Taryba ir užtikrinti, kad 500 milijonų eurų suma, kurios Kosovo atstatymui prašė Pasaulio bankas ir kitos tarptautinės organizacijos, būtų numatyta biudžete. Taryba, iš esmės pritarusi 500 milijonų sumos skyrimui, vėliau norėjo atsisakyti savo duotų įsipareigojimų ir netgi atimti dalį šių lėšų, numatytų vystomajam bendradarbiavimui. Galiausiai Parlamentui pavyko pasiekti, kad 200 milijonų iš biudžeto rezervo būtų paskirta nenumatytoms ir neatidėliotinoms biudžetinėms reikmėms patenkinti.
Glaudesnių ryšių kūrimas
Parlamentas padėjo formuoti ES santykius su Balkanų šalimis taip pat ir kitais būdais. 2000 m. lapkričio mėnesį oficialiai pristatytas Stabilizacijos ir asociacijos procesas numato galimą Vakarų Balkanų šalių narystę ES. Europos Sąjungai jis suteikia galimybę glaudžiai bendradarbiauti su kiekviena šalimi ir priartinti jas prie demokratinių bei ekonominių ES standartų. Parlamentas Balkanų šalims, norinčioms dalyvauti Stabilizacijos ir asociacijos procese, numatė svarbius reikalavimus, tokius kaip visapusišką bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai, esančiu Hagoje, pabėgėlių teisės sugrįžti į savo namus užtikrinimą bei įsipareigojimą kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Vykstant šiam procesui buvo sudarytos stabilizacijos ir asociacijos sutartys su Makedonija ir Kroatija. 2003 m. vasario mėnesį Kroatija oficialiai pateikė prašymą dėl narystės ES.
„Parlamento narių bendradarbiavimo tinklas Pietryčių Europai” yra viena iš veiksmingų neoficialių priemonių, kuriomis siekiama skatinti pokyčius Balkanuose. Parlamentarai nuolat susitinka su Balkanų šalių parlamentų nariais. Nedidelėse ir efektyviai veikiančiose grupelėse Europos Parlamento nariai ragina savo kolegas siekti parlamentinės demokratijos ir demokratiško valdymo. Šį tinklą sudaro Europos Parlamento ir Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Kroatijos, Buvusios Federacinės Jugoslavijos Respublikos, Makedonijos, Juodkalnijos ir Rumunijos parlamentų delegacijos.
|
