Vidurinė Azija
Šioje faktų suvestinėje paaiškinami ES santykiai su Vidurinės Azijos – regiono, kurio strateginė svarba vis didėja – šalimis. Joje apžvelgiama politinė, ekonominė ir žmogaus teisių padėtis kiekvienoje Vidurinės Azijos šalyje ir išdėstoma, kaip ES bendradarbiauja su atskiromis šalimis bei visu regionu. Joje taip pat aprašomas Parlamento indėlis regione vykdant ES veiksmus.
Teisinis pagrindas
- Europos Sąjungos sutartis: V antraštinė dalis apima ES išorės veiksmus, t. y. jos santykius su ES nepriklausančiomis šalimis.
- Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo: 206 ir 207 straipsniai skirti prekybai, o 216–219 straipsniai – tarptautiniams susitarimams.
-
Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai (PBS): ES su Vidurinės Azijos šalimis pasirašė toliau nurodytus susitarimus, kuriais reglamentuojami jos dvišaliai santykiai su šiomis šalimis:
- 2020 m. kovo 1 d. visapusiškai įsigaliojo tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (TPBS) su Kazachstanu;
- 2024 m. birželio mėn. buvo pasirašytas TPBS su Kirgizija;
- 2025 m. spalio mėn. buvo pasirašytas TPBS su Uzbekistanu;
- 2010 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojo laikinasis susitarimas dėl prekybos su Turkmėnistanu;
- 2010 m. įsigaliojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS) su Tadžikistanu, jis netrukus bus pakeistas TPBS;
- 2017 m. lapkričio mėn. įsigaliojo PBS su Mongolija.
Vidurinės Azijos šalys ir ES santykiai su Vidurine Azija
Vidurinė Azija didžiulį Azijos žemyną sujungia su Europa. ES pripažįsta jos strateginę svarbą dėl prekybos ir energetikos kelių, taip pat tokių išteklių kaip dujos, nafta ir naudingosios iškasenos (visų pirma auksas, uranas ir visų rūšių retųjų žemių metalai). 2019 m. ES atnaujino savo Vidurinės Azijos strategiją, daugiausia dėmesio skirdama atsparumui (apimant tokias sritis kaip žmogaus teisės, sienų saugumas ir aplinka), gerovei (daug dėmesio skiriant junglumui) ir regioniniam bendradarbiavimui.
Daugelį metų dėl ginčų, susijusių su sienomis ir ištekliais, Vidurinės Azijos valstybių tarpusavio santykiai buvo prasti. Tačiau padėtis sparčiai pasikeitė po to, kai 2016 m. Uzbekistano valdymą perėmė kitas lyderis, dėl to pradėjo vertis naujos regioninio bendradarbiavimo galimybės.
Reguliarūs Vidurinės Azijos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimai yra regioninės diplomatijos pagrindas. 2018 m. kovo mėn. Astanoje įvyko pirmasis Vidurinės Azijos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas regioninio bendradarbiavimo klausimais, o 2025 m. lapkričio mėn. Taškente surengtas septintasis Vidurinės Azijos valstybių vadovų konsultacinis susitikimas. Svarbios regioninio bendradarbiavimo sritys ir toliau yra atsinaujinančiųjų išteklių energija, transporto jungtys ir vandentvarka. Šiuo metu dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, Persijos įlankoje vykstančio karo, pasaulinės infliacijos ir didėjančių žaliavų kainų regiono ekonomika susiduria su neapibrėžtumu.
ES santykių mastas yra susijęs su atskirų Vidurinės Azijos šalių pasirengimu vykdyti reformas ir stiprinti demokratiją, žmogaus teises, teisinę valstybę ir teismų nepriklausomumą. Šalys taip pat turi būti pasirengusios modernizuoti ir įvairinti savo ekonomiką, be kita ko, remdamos privatųjį sektorių ir mažąsias bei vidutines įmones. 2019 m. birželio mėn. Taryba patvirtino ES Vidurinės Azijos strategiją. Siekdama toliau stiprinti dvišalius ryšius, ES su Vidurinės Azijos šalimis susitarė dėl TPBS.
Visų Vidurinės Azijos šalių užsienio politika yra daugiakryptė, visų pirma jos siekia išlaikyti ryšių su Rusija, Kinija, ES ir Jungtinėmis Valstijomis pusiausvyrą. Santykiai su Turkija ir Iranu taip pat yra svarbūs visam regionui. Turkmėnistanas iš esmės yra uždaras išoriniam pasauliui, o jo „nuolatinio neutralumo“ statusą pripažįsta net Jungtinės Tautos. Po to, kai 2021 m. rugpjūčio mėn. Talibanas perėmė valdžią, padėtis Afganistane tapo ne tik pasaulio problema, bet ir didžiausią susirūpinimą Vidurinės Azijos vyriausybėms keliančiu klausimu. Visas Vidurinės Azijos regionas tapo nepaprastai svarbus siekiant neleisti jo teritorijoje plisti religiniam ekstremizmui ir teroristų tinklams bei prekybai narkotikais.
Dėl Afganistane kilusios humanitarinės krizės daug Afganistano pabėgėlių pasitraukė į Vidurinę Aziją. Jie gauna didžiausią dalį papildomos ES paramos, teikiamos pasitelkiant dvišales ir regionines programas, įgyvendinamas pagal 2021–2027 m. orientacinę daugiametę programą.
Padėtis Afganistane išryškino Vidurinės Azijos svarbą siekiant saugumo ir stabilumo. 2022 m. sausio mėn. riaušės Kazachstane (pasibaigusios po to, kai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija pasiuntė Rusijos vadovaujamas karines pajėgas) ir Vidurinės Azijos šalių pasienio konfliktai rodo, kad regione, tradiciškai priklausančiame Maskvos įtakos sferai, kyla nestabilumo pavojus. Rusija tebėra viena iš pagrindinių saugumo užtikrintojų, turinti karinę infrastruktūrą trijose Vidurinės Azijos šalyse. Ji taip pat kontroliuoja du trečdalius regiono ginklų importo ir remia regiono vyriausybes. Tačiau jos įtaka Vidurinėje Azijoje silpnėja dėl invazijos į Ukrainą ir karinių pajėgų koncentracijos fronte. Šis pokytis suteikė Vidurinės Azijos šalims progą tapti labiau nepriklausomomis regioninėmis veikėjomis ir atvėrė naujų partnerystės ir bendradarbiavimo su ES galimybių tokiose srityse kaip energetika, žaliavos bei junglumas.
2025 m. balandžio 3 ir 4 d. Samarkande (Uzbekistanas) įvyko pirmasis ES ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Jame dalyvavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano bei Turkmėnistano vadovai. Atsižvelgdami į kintančias pasaulines ir regionines geopolitines aplinkybes, ES ir Vidurinės Azijos vadovai nusprendė kilstelėti savo santykius į strateginės partnerystės lygį, taip pat dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti prekybos ryšius ir tvirtinti bendradarbiavimą tokiose srityse kaip energetika, ekonomika, investicijos, kokybiškas junglumas, skaitmeninimas ir saugumas (įskaitant atsaką į hibridines grėsmes). Jie taip pat aptarė klimato srities veiksmų, žmogaus teisių ir strateginių išteklių (įskaitant ypatingos svarbos žaliavas) klausimus. Tai puiki galimybė ES parodyti savo geopolitinį interesą intensyvinti dvišalį angažavimąsi ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą su Vidurine Azija, kad būtų sumažinta jos priklausomybė nuo Kinijos ir Rusijos pasaulinių geopolitinių pokyčių kontekste.
2022 m. lapkričio mėn. Samarkande (Uzbekistanas) įvyko ES ir Vidurinės Azijos tarptautinė konferencija junglumo klausimais (strategija „Global Gateway“). Regioninio požiūrio ir regioninio bendradarbiavimo svarba taip pat buvo pabrėžta per ES ir Vidurinės Azijos ministrų susitikimus.
2025 m. kovo mėn. Ašchabade (Turkmėnistanas) surengtas 20-asis ES ir Vidurinės Azijos ministrų susitikimas, kuriame dar kartą patvirtinta pažanga, padaryta įgyvendinant 2023 m. bendras tarpusavio ryšių stiprinimo veiksmų gaires, ir apibrėžtos sritys bei veiksmai siekiant stiprinti santykius pasitelkiant dialogą ir bendradarbiaujant praktiniu lygmeniu. Minėtose veiksmų gairėse pabrėžiamas siekis stiprinti junglumą, visų pirma įgyvendinant prekybos, investicijų ir infrastruktūros projektus, taigi jos suderinamos su ES investicijų strategija „Global Gateway“.
Šiame kontekste ministrai taip pat priminė apie 2024 m. sausio mėn. Briuselyje vykusį strategijos „Global Gateway“ investuotojų forumą dėl ES ir Vidurinės Azijos transporto jungčių, kuriame Europos ir tarptautinės finansų įstaigos nurodė esančios pasirengusios skirti 10 mlrd. EUR Transkaspijos transporto koridoriaus plėtrai, nes planuojama, kad jis bus konkurencingas, modernus daugiarūšio transporto maršrutas, jungiantis Europą ir Vidurinę Aziją.
2024 m. ES ir Vidurinės Azijos prekybos prekėmis vertė siekė 54,2 mlrd. EUR, o prekybos perteklius sudarė 16 mlrd. EUR Vidurinės Azijos šalių naudai. Vidurinė Azija Europos Sąjungai daugiausia tiekia žaliavas, pavyzdžiui, žalią naftą, gamtines dujas, metalus ir medvilnę. Mainais ES visų pirma eksportuoja mašinas, transporto įrangą ir pagamintas prekes, kurios kartu sudaro daugiau nei pusę viso jos eksporto į regioną.
Kinijos įtaka prekybai ir investicijoms didėja dėl iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“. Reaguodama į tai, ES padidino savo angažavimąsi ir investicijas regione pasitelkdama strategiją „Global Gateway“. Pavyzdžiui, 2025 m. balandžio mėn. ES ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikime ES paskelbė apie 12 mlrd. EUR vertės investicijų paketą, skirtą prekybos maršrutams gerinti, o lėšos bus skiriamos pagal strategiją „Global Gateway“. Jei atsižvelgiama į atskirų valstybių narių pagalbą, ES yra didžiausia paramos teikėja Vidurinėje Azijoje, 2021–2027 m. Vidurinės Azijos regioninei daugiametei orientacinei programai skyrusi daugiau kaip 550 mln. EUR.
Europos Parlamento veiklą Vidurinėje Azijoje daugiausia vykdo Užsienio reikalų komitetas ir pastarojo Žmogaus teisių pakomitetis, Tarptautinės prekybos komitetas, Saugumo ir gynybos komitetas bei Delegacija ryšiams su Vidurinės Azijos šalimis, taip pat parlamentinio bendradarbiavimo komitetai ir kiti organai. Europos Parlamentas prižiūri su Vidurinės Azijos šalimis sudarytų susitarimų įgyvendinimą ir daug dėmesio skiria žmogaus teisių klausimams, politinei padėčiai, ekonominiam ir vystomajam bendradarbiavimui, taip pat rinkimų procesams. Parlamentas toliau akcentuoja žmogaus teisių, gero valdymo ir socialinio vystymosi svarbą, pabrėždamas parlamentinės diplomatijos vaidmenį ir tvirtai remdamas demokratiją bei teisinės valstybės principą.
Po 2022 m. vasario mėn. Rusijos invazijos į Ukrainą ir ES sprendimo Rusijai taikyti keletą sankcijų paketų, kai kurios Vidurinės Azijos šalys, visų pirma Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekistanas, tapo galimais sankcijų apėjimo centrais. Europos Parlamentas savo rezoliucijose pasmerkė šią padėtį.
2024 m. sausio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos, kurioje atnaujino savo visapusišką požiūrį į regioną ir palankiai įvertino planus surengti pirmąjį ES ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą. Jis įvyko 2025 m. balandžio mėn. Rezoliucijoje taip pat pritariama 2023 m. spalio mėn. bendroms ES ir Vidurinės Azijos tarpusavio ryšių stiprinimo veiksmų gairėms, kurios yra strateginis dialogo ir bendradarbiavimo skatinimo planas.
2025 m. gruodžio mėn. pradėjus derybas dėl ES vizų režimo supaprastinimo Kazachstano piliečiams, Delegacijos ryšiams su Vidurinės Azijos šalimis pirmininkas paskelbė pareiškimą, kuriuo pritariama tam, kad panašios derybos būtų pradėtos su visomis Vidurinės Azijos šalimis.
2026 m. kovo 30–31 d. Samarkande (Uzbekistanas) įvyko pirmasis Vidurinės Azijos ir ES parlamentinis forumas. Tai buvo reikšmingas parlamentinių santykių patobulinimas, nes dvišaliai susitikimai buvo papildyti nauju formatu, kuriame parlamentų nariai gali aptarti regioninius iššūkius ir bendrą politiką.
Kazachstanas
2017 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas pritarė TPBS su Kazachstanu, pabrėždamas principo „parama pagal pažangą“ svarbą siekiant skatinti politines ir socialines bei ekonomines reformas. ES ir Kazachstano TPBS įsigaliojo 2020 m. kovo mėn., kai Kazachstanas ratifikavo Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Kalbant apie žmogaus teises, 2020 m. rugsėjo mėn. Kazachstanas pasirašė Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę, ir 2021 m. gruodžio mėn. mirties bausmę panaikino.
Po trijų dešimtmečių valdžioje, buvęs prezidentas Nursultanas Nazarbajevas iš pareigų atsistatydino 2019 m. kovo mėn., tačiau, kaip buvusios sovietų respublikos „aukščiausiasis lyderis“ ir „tautos tėvas“, jis iki 2022 m. išlaikė didelę įtaką ir oficialius įgaliojimus. 2022 m. sausio mėn. dėl staiga išaugusių suskystintų gamtinių dujų kainų kilo protestai, po kurių nežinomi, gerai parengti ir organizuoti ginkluoti asmenys išprovokavo smurtą. Reaguodamas į tai, Prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas paskelbė nepaprastąją padėtį. Prezidento K.-Ž. Tokajevo prašymu Rusijos vadovaujamas karinis aljansas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija – susitarė iš Rusijos, Baltarusijos, Tadžikistano, Armėnijos ir Kirgizijos į Kazachstaną siųsti karius (vadinamąsias taikos palaikymo pajėgas).
Prezidentas K.-Ž. Tokajevas iš N. Nazarbajevo perėmė Saugumo Tarybos pirmininko pareigas ir paskyrė naują ministrą pirmininką, o pagrindiniai N. Nazarbajevo šeimos nariai prarado savo įtakos pozicijas. 2022 m. rugsėjo mėn. Kazachstano parlamentas pervadino valstybės sostinę iš Nur Sultano į Astaną – tai dar vienas veiksmas siekiant atitolinti šalį nuo N. Nazarbajevo.
2022 m. birželio mėn. Kazachstanas surengė konstitucinį referendumą, kuriuo padaryta esminių institucinių pakeitimų, be kita ko, apribojant prezidento galias ir sustiprinant parlamento vaidmenį. 2023 m. kovo mėn. Kazachstane įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, per kuriuos įgyvendinta mišri rinkimų sistema: 70 proc. vietų skiriama remiantis proporciniu principu, o 30 proc. vietų – remiantis balsų dauguma. Per rinkimus partija „Amanat“ surinko balsų daugumą (53,9 proc. balsų) ir gavo 64 iš 98 žemųjų rūmų vietų. 2026 m. kovo mėn. Kazachstanas referendumu patvirtino naują konstituciją.
Per pastarąjį dešimtmetį Kazachstano bendrasis vidaus produktas (BVP) nuosekliai augo, išskyrus 2020-uosius – metus, kuriais kilo COVID-19 pandemija. 2025 m. Kazachstano ekonomikos rezultatai buvo geri: dėl vidaus paklausos, išlaidų infrastruktūrai ir didesnės naftos gamybos apimties realiojo BVP augimas pasiekė 6,5 proc. Iki karo Persijos įlankoje buvo tikimasi, kad 2026 m. augimas sieks 4,4 proc.
Tačiau tebėra netikrumo, visų pirma susijusio su naftos gavyba ir pasaulinėmis ekonominėmis sąlygomis. Šalis toliau imasi veiksmų siekdama ilgalaikio tikslo – iki 2050 m. tapti viena iš 30-ies labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, kaip nurodyta Kazachstano 2050 m. strategijoje. Kazachstanas toliau vykdo liberalizavimą ir siekia prisitaikyti prie socialiai orientuotos ekonomikos. Šalies 2025–2027 m. biudžete didelis dėmesys skiriamas socialinei sričiai ir daug investuojama į švietimo, sveikatos bei socialines programas. Vyriausybė suintensyvino kovą su korupcija.
ES yra pagrindinė Kazachstano prekybos partnerė ir didžiausia užsienio investuotoja. 2024 m. Kazachstano eksporto į ES vertė siekė 33,5 mlrd. EUR, o importo iš ES į Kazachstaną vertė – 11,5 mlrd. EUR. Apskritai, palyginti su 2023 m., prekyba prekėmis padidėjo 6 proc.
2024 m. spalio mėn. įvyko 21-asis ES ir Kazachstano bendradarbiavimo tarybos posėdis, kuriame daugiausia dėmesio skirta transporto jungčių, visų pirma Transkaspijos transporto koridoriaus, stiprinimui. Abi šalys pripažino, kad padaryta pažanga horizontaliojo aviacijos susitarimo ir jų partnerystės ypatingos svarbos žaliavų srityse. 2025 m. gruodžio mėn. Briuselyje surengtame 22-ajame ES ir Kazachstano bendradarbiavimo tarybos posėdyje ES teigiamai įvertino Kazachstano indėlį siekiant energetinio saugumo ir jo įsipareigojimą ne vėliau kaip 2060 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, taip pat jo dalyvavimą įgyvendinant Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano. Šalys taip pat aptarė būsimus vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus.
Europos Parlamentas rinkimų stebėjimo delegacijos į Kazachstaną nesiuntė nuo 2005 m., nes šalis nesilaiko rekomendacijų, susijusių su pagrindinėmis laisvėmis, rinkimų administracijos nešališkumu ir tinkamumu. Tačiau Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ESBO ODIHR) išsiuntė rinkimų stebėtojus į Kazachstaną – jo rinkimų stebėjimo misija stebėjo 2023 m. kovo mėn. vykusius pirmalaikius Kazachstano parlamento rinkimus.
Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į poreikį užtikrinti pagrindines teises, liautis savavališkai kalinti žmogaus teisių aktyvistus ir politinių opozicinių judėjimų narius, taip pat užtikrinti, kad būtų paisoma LGTBIQA+ asmenų teisių, ir garantuoti kazachų ir kitų etninių mažumų saugumą. Be to, jis paragino apsvarstyti galimybę nustatyti individualias sankcijas pareigūnams, tiesiogiai atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus.
Parlamentas 2022 m. sausio mėn. priėmė rezoliuciją dėl protestų ir smurto Kazachstane, kurioje dar kartą pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų šalyje prasidėjus protestams, įskaitant tai, kad plačiu mastu naudojamas kankinimas ir nepaisoma demokratijos principų.
ES ir Kazachstano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto užduotis – valdyti Europos Parlamento ir Kazachstano parlamento santykius. Jo darbe daugiausia dėmesio skiriama politinių ir ekonominių santykių stiprinimui, kovai su sankcijų apėjimu ir vengimu, Transkaspijos transporto koridoriaus plėtojimui ir bendradarbiavimo energetikos bei klimato kaitos klausimais stiprinimui, Europos Parlamentui akcentuojant politinės įvairovės ir žiniasklaidos laisvės Kazachstane svarbą bei bendradarbiaujant su žmogaus teisių gynėjais ir aktyvistais. 2025 m. lapkričio mėn. Briuselyje įvyko 22-asis ES ir Kazachstano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdis, kuriame aptartas platesnis dvišalis bendradarbiavimas, be kita ko, prekybos ir investicijų srityje, Kazachstano vaidmuo siekiant didesnio junglumo, Rusijos karas prieš Ukrainą, žmogaus teisės ir klimato kaita.
Kirgizija
ES ir Kirgizijos PBS, galiojantį nuo 1999 m., pakeis 2024 m. birželio mėn. pasirašytas, bet dar neratifikuotas TPBS. TPBS apima įvairias sritis, įskaitant politinį dialogą, prekybą ir investicijas, darnų vystymąsi, tyrimus ir inovacijas, švietimą, aplinką ir klimato kaitą, taip pat teisinę valstybę, žmogaus teises ir pilietinę visuomenę. Jis taip pat sudaro sąlygas bendradarbiauti užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant konfliktų prevenciją, krizių valdymą ir regioninį stabilumą.
ES yra viena iš pagrindinių darnaus vystymosi ir reformų Kirgizijoje rėmėjų. Jos Kirgizijai skirta 2021–2027 m. orientacinė daugiametė programa atitinka 2040 m. Kirgizijos nacionalinę vystymosi strategiją, kurioje išdėstytos ilgalaikės gairės, kuriomis siekiama sudaryti Kirgizijai sąlygas tapti stipria, savarankiška ir klestinčia šalimi.
Dabartinėje ES ir Kirgizijos partnerystėje daugiausia dėmesio skiriama atsparumui klimato kaitai, energetikos infrastruktūrai ir jaunimo rėmimui. Pagrindinės iniciatyvos, be kita ko, yra Kirgizijos atsparių vandens išteklių programa, pagal kurią 42 mln. EUR Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskola derinama su 15 mln. EUR ES dotacija vandentvarkai tobulinti. ES taip pat patvirtino 5 mln. EUR vertės iniciatyvą, kuria daugiausia dėmesio skiriama jaunimui, lyčių lygybei ir žmogaus teisėms. Be to, ES Kirgizijos studentams ir toliau kasmet siūlo daugiau kaip 300 stipendijų – visa tai daroma vadovaujantis ES darnaus vystymosi strategija „Global Gateway“.
Nuo 2016 m. Kirgizija naudojosi galimybe be muitų ir netaikant kvotų patekti į ES rinką, suteikta dviem trečdaliams jos produktų pagal bendrąją lengvatų sistemą plius (BLS +). 2024 m. ES ir Kirgizijos prekybos vertė iš viso sudarė 2,8 mlrd. EUR.
ESBO ODIHR reguliariai stebi Kirgizijos parlamento ir prezidento rinkimus. 2020 m. spalio mėn. Kirgizijoje įvyko parlamento rinkimai, tačiau jie po masinių protestų dėl pažeidimų ir balsų pirkimo buvo pripažinti negaliojančiais. 2020 m. spalio mėn. atsistatydino prezidentas Sooronbajus Žeenbekovas, o 2021 m. sausio mėn. šalyje įvyko prezidento rinkimai, po kurių šeštojo Kirgizijos prezidento pareigas pradėjo eiti Sadyras Džaparovas. ES pažymėjo, kad rinkėjų aktyvumas buvo mažas, kandidatams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos, padaryta rinkimų kampanijos procedūrų pažeidimų ir piktnaudžiauta administraciniais ištekliais.
2025 m. lapkričio mėn. įvykę pirmalaikiai parlamento rinkimai dar labiau sustiprino prezidento S. Džaparovo valdžią. Rinkėjų aktyvumas buvo mažas (36,9 proc.) ir opozicijos kandidatai neiškovojo nė vienos vietos. Prezidento rinkimus numatyta surengti 2027 m. 2026 m. vasario mėn. Kirgizijos Konstitucinis Teismas patvirtino, kad pirmalaikiai prezidento rinkimai nevyks ir dabartinė prezidento kadencija turi trukti visą nustatytą laikotarpį.
Per Kirgizijos ir Tadžikistano pasienio konfliktą žuvo ir sužeista šimtai žmonių, o tūkstančiai žmonių buvo perkelti. 2025 m. kovo mėn. Kirgizija ir Tadžikistanas pasirašė galutinį susitarimą dėl jų bendros sienos nustatymo ir demarkacijos. Europos Parlamentas palankiai įvertino šį svarbų etapą, nes susitarimu bus sustiprintas Vidurinės Azijos atsparumas ir stabilumas.
Kirgizija yra nepaprastai svarbi Europos parlamentinės diplomatijos partnerė, palaikanti reguliarius ryšius ir atvirai diskutuojanti apie žmogaus teisių padėtį šalyje, savo poziciją dėl Rusijos ir karo prieš Ukrainą. 2023 m. liepos mėn. Europos Parlamentas, reaguodamas į prieštaringai vertinamą Kirgizijos įstatymo projektą dėl žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų, priėmė rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės Kirgizijoje. Tai buvo vienas iš pagrindinių tarpparlamentinio dialogo klausimų, kuriuos Europos Parlamento delegacija ryšiams su Vidurinės Azijos šalimis iškėlė 2023 m. gruodžio mėn. lankydamasi Kirgizijoje ir dalyvaudama 16-ajame ES ir Kirgizijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdyje. Nuo to laiko dialogas tęsiamas, pastaruoju metu – 2026 m. vasario mėn. Biškeke ir Oše surengtame 18-ajame ES ir Kirgizijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdyje, kuriame daugiausia dėmesio skirta TPBS ratifikavimui, demokratiniams procesams, žmogaus teisėms, žiniasklaidos laisvei, sankcijų apėjimo rizikai ir klimato krizei.
14-asis ES ir Kirgizijos dialogas žmogaus teisių klausimais įvyko 2024 m. lapkričio mėn. ir buvo pirmasis toks susitikimas nuo TPBS pasirašymo 2024 m. birželio mėn. ES pareiškė susirūpinimą dėl 2024 m. balandžio mėn. Kirgizijos ribojamojo įstatymo dėl užsienio agentų, parengto remiantis Rusijos teisės aktu, ir atkreipė dėmesį į galimą visuomenės nepasitenkinimą. ES taip pat iškėlė saviraiškos, žiniasklaidos, susirinkimų ir asociacijų laisvių klausimą, atkreipė dėmesį į mažėjančią pilietinės visuomenės erdvę ir pabrėžė, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir nepriklausoma žiniasklaida atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant demokratinės visuomenės stabilumą. 2025 m. spalio mėn. prezidentas S. Džaparovas paskatino pradėti rengti pasiūlymą dėl mirties bausmės grąžinimo už sunkiausius nusikaltimus prieš vaikus ir moteris. Pagal 2023–2024 m. pasaulinį moterų, taikos ir saugumo indeksą Kirgizija yra pavojingiausia šalis moterims iš Vidurinės Azijos šalių.
Parlamentas yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties Kirgizijoje. 2020 m. liepos mėn. baigtas žmogaus teisių gynėjo Azimdžono Askarovo mirties kalėjime aplinkybių tyrimas, jis vėliau buvo atnaujintas, tačiau vis dar trūksta atskaitomybės.
Europos Parlamento 2024 m. gruodžio mėn. rezoliucijoje dėl žmogaus teisių padėties Kirgizijoje pareikštas susirūpinimas dėl Kirgizijos socialdemokratų partijos lyderio Temirlano Sultanbekovo ir kitų demokratiją remiančių aktyvistų suėmimo ir reiškiamos abejonės dėl jų sulaikymo teisėtumo prieš 2024 m. lapkričio mėn. vykusius vietos savivaldos rinkimus. Rezoliucijoje kritikuojamas demokratinės praktikos ir žmogaus teisių padėties blogėjimas Kirgizijoje, įskaitant nepriklausomos žiniasklaidos ir opozicinių partijų slopinimą.
Europos Parlamentas atkakliai tvirtina, kad įgyvendinant ES ir Kirgizijos partnerystę, įskaitant TPBS ir BLS+, būtina laikytis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje.
Uzbekistanas
2021 m. balandžio mėn. Uzbekistanas tapo devintąja ES BLS+ priemone besinaudojančia šalimi. Dėl to muitų tarifai netaikomi dviem trečdaliams eksporto iš Uzbekistano produktų linijų, patenkančių į BLS+ aprėptį. Priemonė skatina šalies eksportą ir gebėjimą pritraukti užsienio investicijų. Tikimasi, kad Uzbekistanas savo ruožtu įgyvendins 27 pagrindines tarptautines konvencijas dėl gero valdymo, žmogaus ir darbuotojų teisių bei aplinkos ir klimato apsaugos. Priemonės BLS+ taikymas pratęstas iki 2027 m. gruodžio 31 d.
2025 m. spalio mėn. ES ir Uzbekistanas pasirašė TPBS, kuriuo siekiama sukurti naują, modernią ir plataus užmojo ES ir Uzbekistano partnerystės stiprinimo sistemą. 2025 m. spalio mėn. Liuksemburge įvyko 18-asis ES ir Uzbekistano bendradarbiavimo tarybos posėdis. Abi šalys pasikeitė nuomonėmis dėl tolesnio bendradarbiavimo finansų, technikos, prekybos, ekonomikos ir investicijų srityse plėtojimo, daugiausia dėmesio skirdamos priemonėms, kuriomis siekiama liberalizuoti ir supaprastinti prekybos procedūras pasinaudojant BLS+ teikiama nauda. Abi šalys akcentavo pastangas didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti žaliosios energijos projektus, taip pat bendradarbiavimą transporto plėtros, įskaitant Transkaspijos transporto koridorių, srityje. 2025 m. spalio mėn. ES ir Uzbekistanas paskelbė apie savo dvišalių derybų dėl patekimo į paslaugų ir prekių rinką užbaigimą, akcentuodami ES politinę paramą Uzbekistano stojimui į Pasaulio prekybos organizaciją.
2024 m. Uzbekistanas iš ES importavo 3 959 mln. EUR vertės prekių, o jo eksporto į ES vertė iš viso siekė 845 mln. EUR, t. y., palyginti su 2023 m., išaugo 8,2 proc. Prie šio augimo prisidėjo BLS+ statusas – nuo 2021 m. Uzbekistano eksportas į ES gerokai padidėjo.
Pagal 2021–2027 m. ES orientacinę daugiametę programą Uzbekistanui 2021–2024 m. laikotarpiui skirta 76 mln. EUR, o 2025–2027 m. – papildomi 43 mln. EUR naujoms dvišalėms iniciatyvoms, daugiausia dėmesio teikiant demokratinio valdymo stiprinimui, pažangai vykdant skaitmeninę pertvarką, įtraukaus ir tvaraus ekonomikos augimo skatinimui ir pažangaus bei aplinką tausojančio žemės ūkio maisto produktų sektoriaus plėtojimui.
Nuo tada, kai 2016 m. pareigas pradėjo eiti prezidentas Šavkatas Mirzijojevas, Uzbekistane įvyko plataus masto ir spartūs demokratiniai pokyčiai. Tai teigiami žingsniai, apimantys keletą plataus užmojo reformų ir vidaus pokyčių, pavyzdžiui, buvo paleisti kai kurie politiniai kaliniai.
2021 m. vasario mėn. Š. Mirzijojevas pasirašė įstatymą dėl prezidento rinkimų perkėlimo į 2021 m. spalio mėn. ESBO ODIHR pakartojo savo rekomendacijas dėl politinių partijų finansavimo, spartesnio balsų skaičiavimo ir valstybės išteklių rinkimų kampanijoms mažinimo. 2023 m. liepos mėn. buvo surengti kiti – pirmalaikiai – prezidento rinkimai ir prezidentas Š. Mirzijojevas buvo perrinktas už jį balsavus 87,1 proc. rinkėjų. Jis tęsia plataus užmojo reformas, numatytas pagal 2022–2026 m. vystymosi strategiją, kuria šalyje siekiama užtikrinti realius pokyčius socialinio ir ekonominio vystymosi požiūriu, veiksmingą administravimą, labiau nepriklausomą teismų sistemą ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.
Uzbekistanas palaiko dialogą su Talibanu prekybos ir ekonominių ryšių klausimais, taip pat sienų saugumo užtikrinimo ir bendradarbiavimo energetikos, transporto ir tarptautinio krovinių vežimo srityse bei geležinkelių projekto, sujungiančio Uzbekistano pasienio miestą Termezą su Pakistano Pešavaro miestu per Afganistano miestus Mazari Šarifą ir Kabulą, klausimais.
Prezidentui Š. Mirzijojevui einant pareigas buvo sustiprinti Uzbekistano ir Rusijos santykiai. Uzbekistanas susilaikė JT Generalinėje Asamblėjoje balsuojant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasmerkimo ir oficialiai laikosi neutralios pozicijos. Rusija ir Uzbekistanas bendradarbiauja karinėje ir techninėje srityje, įskaitant bendrus ginklų viešuosius pirkimus, mokslinius tyrimus ir modernizavimo pastangas. Be to, Rusija, kaip viena iš svarbiausių prekybos partnerių, bendradarbiauja su Uzbekistanu naftos ir dujų pramonėje. 2025 m. sausio mėn. Rusija ir Uzbekistanas oficialiai įtvirtino karinę strateginę partnerystę kartu su platesnėmis strateginėmis iniciatyvomis, kurios bus įgyvendinamos iki 2030 m.
2024 m. sausio mėn. Kinijos prezidentas Xi Jinping susitiko su prezidentu Š. Mirzijojevu. Jie paskelbė, kad Kinija ir Uzbekistanas nusprendė sukurti tvirtą visapusišką strateginę partnerystę, orientuotą į naują erą.
Europos Parlamentas pirmą kartą buvo pakviestas stebėti parlamento rinkimų Uzbekistane 2019 m. gruodžio mėn., tačiau atsisakė tai daryti remdamasis tuo, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, pabrėždamas, kad visi kandidatai buvo iš režimą palaikančių partijų. Todėl rinkimus stebėjo tik ESBO ODIHR.
Tačiau Europos Parlamentas priėmė kvietimą stebėti 2021 m. spalio mėn. prezidento rinkimus, nors Centrinės rinkimų komisijos užregistruoti penki kandidatai, kaip teigiama, palaikė vyriausybę.
2026 m. vasario 26 d. Briuselyje surengtas 19-asis ES ir Uzbekistano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdis. Dalyviai apžvelgė savo partnerystės rezultatus ir aptarė būsimo bendradarbiavimo sritis.
Turkmėnistanas
1997 m. užmegzti oficialūs ES ir Turkmėnistano santykiai, o 1998 m. abi šalys pasirašė PBS. Jį ratifikavo visos ES valstybės narės ir Turkmėnistanas, tačiau tam, kad įsigaliotų, jį turi ratifikuoti ir Europos Parlamentas. Parlamentas atsisakė pritarti ES ir Turkmėnistano PBS ratifikavimui, nes yra labai susirūpinęs dėl trumpalaikių kriterijų, susijusių su Turkmėnistano pažanga žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje. Todėl dvišaliai ES ir Turkmėnistano santykiai šiuo metu reglamentuojami 2010 m. laikinuoju susitarimu dėl prekybos. 2024 m. kovo mėn. Turkmėnistanas ir ES Briuselyje pasirašė PBS protokolą – tai buvo itin svarbus žingsnis stiprinant jų partnerystę ir sudarė sąlygas tvirtesniam bendradarbiavimui.
Turkmėnistanas ėmėsi veiksmų, kad atvertų šalį ir suteiktų daugiau erdvės pilietinės visuomenės organizacijoms. Nepaisant to, šalis tebėra pavaldi autoritariniam prezidento Serdaro Berdimuchamedovo režimui. Naujausi įvykiai rodo, kad demokratijos vystymosi srityje pažangos nepadaryta ir kad žmogaus teisių padėtis reikšmingai nepagerėjo. 2021 m. Turkmėnistanas pradėjo vykdyti tam tikras konstitucines reformas, be kita ko, įsteigė aukštuosius parlamento rūmus, tačiau Turkmėnistano parlamento vaidmuo vis dar ribotas.
Be ES ir Vidurinės Azijos regioninių sistemų, ES ir Turkmėnistanas vykdo metinius dvišalius dialogus – dialogą ES ir Turkmėnistano jungtiniame komitete bei ES ir Turkmėnistano dialogą žmogaus teisių klausimais. Siekiant toliau plėtoti partnerystę ir bendradarbiavimą, visų pirma prekybos, junglumo, energetikos ir aplinkos srityse, 2025 m. lapkričio mėn. surengtas 24-asis ES ir Turkmėnistano jungtinio komiteto posėdis. ES dar kartą patvirtino, kad teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms yra esminiai ES ir Turkmėnistano santykių aspektai. 2025 m. birželio mėn. įvyko 17-asis ES ir Turkmėnistano metinis dialogas žmogaus teisių klausimais. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta konkretiems Turkmėnistano veiksmams siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje, be kita ko, kiek tai susiję su asmenimis, kurių žmogaus teisės buvo pažeistos, ir imtis veiksmų dėl sąlygų sulaikymo centruose bei kalėjimuose ir smurto dėl lyties.
2014 m. Turkmėnistanas ir Turkija susitarė transportuoti dujas Transanatolijos dujotiekiu, kuriuo šiuo metu tiekiamos dujos iš Azerbaidžano Šah Denizo telkinio. Be to, 2021 m. bendrovė „Trans Caspian Resources“ pateikė pasiūlymą dėl Transkaspijos jungties – mažesnio dujotiekio, skirto 10–12 mlrd. kubiniams metrams dujų per metus transportuoti. Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą ES ieškojo alternatyvių energijos šaltinių, įskaitant dujas iš Turkmėnistano. Abi šalys derasi dėl susitarimo: Turkmėnistanas siekia įvairinti eksportą, o ES ieško naujų išteklių.
Europos Parlamentas nuolat reiškė susirūpinimą dėl prastos žmogaus teisių padėties Turkmėnistane ir, atitinkamai, iki šiol neleido įsigalioti PBS. Jis niekada nebuvo pakviestas stebėti rinkimų Turkmėnistane.
2025 m. vasario mėn. Parlamento Delegacija ryšiams su Vidurinės Azijos šalimis vyko į Turkmėnistaną į 8-ąjį ES ir Turkmėnistano tarpparlamentinio dialogo susitikimą. Derybose daugiausia dėmesio buvo skiriama JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoms dėl Turkmėnistano, žmogaus teisėms, lyčių lygybės reformoms ir dvišalio bendradarbiavimo sritims. Abi šalys akcentavo neutralią Turkmėnistano poziciją regioninio saugumo klausimu ir jo strateginį vaidmenį energetikos bei transporto srityse. Jos dar kartą patvirtino savo ryžtą siekti aplinkos išsaugojimo, teisinių reformų ir parlamentinio bendradarbiavimo. Delegacija taip pat bendravo su Turkmėnistano pilietinės visuomenės organizacijomis, siekdama aptarti žmogaus teisių, socialinės pažangos bei valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės santykių stiprinimo klausimus.
Tadžikistanas
ES bendradarbiavimas su Tadžikistanu labai sustiprėjo. 2004 m. spalio mėn. ES ir Tadžikistanas pasirašė PBS, jis įsigaliojo 2010 m. sausio mėn. 2009 m. Europos Parlamentas pritarė PBS sudarymui, bet paragino šalį gerinti padėtį žmogaus teisių, kovos su korupcija, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse. PBS padėjo stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir padidino ES matomumą Tadžikistane, nes juos sukurta politinio dialogo platforma ir siekiama skatinti dvišalius santykius prekybos ir ekonomikos srityse. Į jį taip pat įtraukti straipsniai dėl bendradarbiavimo, migracijos ir kovos su pinigų plovimu, narkotikais bei terorizmu.
Siekdami toliau stiprinti savo santykius, ES ir Tadžikistanas 2023 m. oficialiai pradėjo derybas dėl TPBS, o 2024 m. jas užbaigė. 2025 m. liepos mėn. TPBS buvo parafuotas, taip sudarant sąlygas abiem šalims jį oficialiai pasirašyti ir ratifikuoti.
ES parodė savo įsipareigojimą remti Tadžikistano darnų vystymąsi įgyvendinant iniciatyvas, orientuotas į tokias pagrindines sritis kaip žmogaus socialinė raida, įtrauki žalioji ir skaitmeninė ekonomika, vandentvarka, klimato kaita, energetika ir transporto jungtys, pagal Tadžikistanui skirtą 2021–2027 m. orientacinę daugiametę programą.
Tadžikistanas yra svarbus ES partneris ir yra labai suinteresuotas prisijungti prie BLS+ lengvatinės prekybos sistemos, tačiau šiuo metu susiduria su tokiais iššūkiais kaip tarptautinių sankcijų poveikis ir daugelio Tadžikistano migrantų grįžimas iš Rusijos po Rusijos invazijos į Ukrainą, taip pat kritinė žmogaus teisių padėtis. Po to, kai Talibanas perėmė valdžią Afganistane, Tadžikistanas priėmė tūkstančius Afganistano pabėgėlių. Šalis yra įsipareigojusi kovoti su ekstremizmo ir radikalizmo plitimu Vidurinėje Azijoje.
2025 m. lapkričio mėn. Briuselyje įvyko 11-asis ES ir Tadžikistano bendradarbiavimo tarybos posėdis. ES ragina Tadžikistaną daryti pažangą pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių paisymo srityje. 2024 m. lapkričio mėn. įvyko 15-asis ES ir Tadžikistano dialogas žmogaus teisių klausimais.
2024 m. Tadžikistano eksportas į ES išaugo 67 proc. ir pasiekė 291 mln. EUR sumą, o importo iš ES vertė iš viso siekė 275 mln. EUR. ES angažavimasis Tadžikistane apima ne tik ekonominius ryšius, bet ir tokias sritis kaip švietimas, profesinis mokymas ir parama pilietinei visuomenei.
2025 m. kovo mėn. Tadžikistane vykusiuose parlamento rinkimuose valdančioji Liaudies demokratų partija užsitikrino 49 iš 63 vietų. Šie rinkimai buvo pirmieji rinkimai per 25 metus, kurių nestebėjo nepriklausomi Vakarų stebėtojai, nes dėl to, jog Tadžikistano valdžios institucijos nesuteikė akreditavimo garantijų, ESBO ODIHR misija buvo atšaukta. Nors rinkimuose dalyvavo dar penkios partijos, griežčiausiai prieš režimą pasisakančioms opozicijos grupėms buvo neleista dalyvauti.
Europos Parlamentas griežtai kritikuoja blogėjančią žmogaus teisių padėtį Tadžikistane, didėjantį žmogaus teisių aktyvistų, politinių oponentų ir jų šeimos narių sulaikymo bei areštų skaičių, taip pat griežtus nepriklausomos žiniasklaidos apribojimus.
Europos Parlamentas ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl susirėmimų Kirgizijos ir Tadžikistano pasienyje ir palankiai įvertino 2021 m. balandžio mėn. pasiektą susitarimą dėl ugnies nutraukimo. Tačiau 2022 m. rugsėjo mėn. padaugėjo sienos apsaugos pareigūnų smurtinių susidūrimų atvejų įvairiose pasienio vietose. 2024 m. vasario mėn. Kirgizija ir Tadžikistanas pasiekė susitarimą užbaigti dešimtmečius trukusius nesantaiką keliančius ginčus ir susitarė dėl 90 proc. anksčiau ginčijamos teritorijos ribų nustatymo. Europos Parlamentas palankiai įvertino šį tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei Kirgizijos ir Tadžikistano sienos demarkaciją, patvirtintą 2025 m. sausio mėn. įvykusiame Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano vadovų susitikime.
2022 m. liepos mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Kalnų Badachšano autonominiame vilajete pablogėjimo, o 2024 m. sausio mėn. rezoliucijoje dėl valstybės represijų prieš nepriklausomą žiniasklaidą Tadžikistane pakartojo, kad yra susirūpinęs dėl šalyje blogėjančios žmogaus teisių padėties.
2025 m. rugsėjo mėn. Dušanbė įvyko 12-asis ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdis, kuriame aptarti tokie klausimai kaip Tadžikistano neutrali pozicija Rusijos karo Ukrainoje klausimu, ekonominis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas prekybos srityje, klimato kaitos poveikis Vidurinėje Azijoje ir žmogaus teisių padėtis Tadžikistane.
Europos Parlamentas stiprina žmogaus teisių padėties regreso šalyje stebėseną. Siekiant toliau tvirtinti dvišalius Tadžikistano ir ES santykius, būtina gerinti padėtį šioje srityje.
Mongolija
Nors Mongolijai netaikoma ES Vidurinės Azijos strategija, Europos Parlamentas, sudarydamas savo nuolatines delegacijas, ją priskiria šiam regionui. Be to, Mongoliją su buvusiomis sovietinėmis Vidurinės Azijos respublikomis sieja daug kultūrinių, istorinių ir ekonominių aspektų.
Per pastaruosius tris dešimtmečius Mongolija išsiskyrė kaip demokratijos oazė, pasižyminti tvirtu ekonomikos augimu, nors po 2019 m. įvykių kilo susirūpinimas dėl nykstančios demokratijos. 2017 m. Parlamentas pritarė tam, kad būtų sudarytas ES ir Mongolijos PBS.
Šiuo metu Mongolijos politikoje dominuoja valdžią konsolidavusi Mongolijos liaudies partija: ji turi didžiąją daugumą Mongolijos parlamente ir jos atstovas eina prezidento pareigas. Po 2024 m. birželio mėn. Mongolijoje įvykusių parlamento rinkimų buvo įgyvendinta konstitucinė reforma, kuria parlamento vietų skaičius išplėstas iki 126 ir vėl pradėta taikyti mišri rinkimų sistema. Mongolijos liaudies partija iškovojo mažesnę daugumą nei ankstesniuose rinkimuose, o moterų atstovių dalis padidėjo nuo 17,3 proc. iki 25,4 proc. Pagrindiniai rinkimų klausimai buvo korupcija, ekonomika, nedarbas ir infliacija.
2025 m. balandžio mėn. Ulan Batore surengtas 23-iasis ES ir Mongolijos jungtinio komiteto posėdis siekiant dar kartą patvirtinti partnerystę, grindžiamą tokiomis bendromis vertybėmis kaip demokratija, žmogaus teisės, teisinė valstybė ir JT Chartijos principų laikymasis. Komitetas daugiausia dėmesio skyrė bendradarbiavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir žaliosios pertvarkos srityje stiprinimui, taip pat prekybos apyvartos didinimui padidinant eksporto pagal ES BLS+ priemonę apimtį, taigi labiau naudojantis lengvatų sistema. Abi šalys taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl to, kaip veiksmingai įgyvendinti priemones, išdėstytas Miškų partnerystės susitarimo memorandumo veiksmų gairėse. Abi šalys aptarė pažangą, padarytą įgyvendinant Mongolijai skirtą 2021–2027 m. orientacinę daugiametę programą.
Europos Parlamento pareiškimai dėl Mongolijos daugiausia susiję su ekonominiais klausimais, tačiau taip pat – su šalies vystymusi ir humanitariniais poreikiais, kurių kyla dėl ekstremalių oro sąlygų. Europos Parlamento delegacija stebėjo Mongolijos 2016 m. parlamento rinkimus ir 2017 m. prezidento rinkimus ir pažymėjo, kad šalyje kuriama tvirta demokratija. Dėl COVID-19 pandemijos Parlamentas negalėjo stebėti 2020 m. birželio mėn. vykusių parlamento rinkimų ir 2021 m. birželio mėn. vykusių prezidento rinkimų, tačiau Parlamento delegacija galėjo stebėti 2024 m. parlamento rinkimus ir pažymėjo, kad padaryta pažanga, tačiau vis dar yra erdvės patobulinimams.
2025 m. kovo mėn. Briuselyje įvykusiame 17-ajame ES ir Mongolijos tarpparlamentiniame susitikime daugiausia dėmesio skirta dvišaliams santykiams, geostrateginiams regioniniams klausimams, žmogaus teisėms, klimato kaitai, junglumui ir žmonių tarpusavio ryšiams.
Jorge SOUTULLO SANCHEZ / Niccolò RINALDI