Šioje faktų suvestinėje paaiškinama, kaip vykdomas ES biudžetas, įskaitant valdymo taisykles ir principus, įvairius vykdymo metodus ir stebėsenos bei kontrolės sistemas patikimam finansų valdymui užtikrinti. Joje taip pat pristatomas Europos Parlamento vaidmuo bendrai priimant sprendimus dėl metinio biudžeto, prižiūrint vykdymą ir reikalaujant, kad Komisija atsiskaitytų per metines biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras.

Teisinis pagrindas

  • Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290, 291, 317, 318, 319, 321, 322 ir 323 straipsniai ir Euratomo sutarties 179 straipsnis;
  • Finansinis reglamentas, t. y. 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių;
  • 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (TIS).
  • Tikslai

    Bendras tikslas yra užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos tinkamai, laikantis atitikties ir veiksmingumo principų ir gerbiant Europos Sąjungos vertybes. Konkrečiai tai reiškia, kad užtikrinama: 1) atitiktis Finansinio reglamento ir Sutarčių nuostatoms; 2) patikimas finansų valdymas (ekonomiškumas, efektyvumas ir rezultatyvumas); 3) ES finansinių interesų apsauga; 4) atskaitomybė Parlamentui ir piliečiams.

    Procedūros

    A. Vykdymo taisyklės

    Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, yra atsakinga už biudžeto pajamų ir išlaidų įgyvendinimą, o ją politiškai tikrina Europos Parlamentas.

    Biudžeto vykdymas apima dvi pagrindines operacijas, susijusias su įsipareigojimais ir vėliau – mokėjimais. Įsipareigojimų asignavimai – tai lėšos, skirtos projektams, kurių finansavimui ES pritaria. Mokėjimų asignavimai yra faktinės lėšos, išmokamos einamiesiems ir ankstesniems įsipareigojimams padengti.

    Biudžetas vykdomas neviršijant daugiametėje finansinėje programoje (DFP) (žr. 1.4.3) patvirtintų asignavimų ir laikantis Sutarčių ir Finansinio reglamento nuostatų. Finansinis reglamentas yra horizontaliojo pobūdžio, nes taikomas visoms išlaidų sritims ir visoms pajamoms. Kitos biudžeto vykdymui taikomos taisyklės pateikiamos atskirų sektorių reglamentuose, susijusiuose su konkrečiomis ES politikos sritimis.

    Patikimas finansų valdymas yra pagrindinis principas[1], kuriuo reikia vadovautis, jis apibrėžiamas šiais trimis principais:

    • ekonomiškumo principu, t. y. geriausios kainos,
    • efektyvumo principu, t. y. susijusiu su geriausiu naudotų išteklių ir įgyvendintų tikslų santykiu,
    • rezultatyvumo principu, t. y. tikslų pasiekimu.
    • Vadovaujantis šiais principais, biudžetas vykdomas orientuojantis į veiklos rezultatus.

      Be to, turi būti užtikrinta pagarba ES vertybėms ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, taip pat ES finansinių interesų apsauga (daugiau informacijos apie ES pajamas žr. 1.4.1).

      B. Biudžeto vykdymo metodai

      Komisija biudžetą vykdo šiais būdais[2]:

      • tiesiogiai per savo departamentus arba vykdomąsias įstaigas (tiesioginis valdymas),
      • deleguodama valstybėmis narėmis (pasidalijamasis valdymas),
      • netiesiogiai, t. y. biudžeto vykdymo užduotis pavesdama kitiems subjektams ir asmenims, pvz., ES nepriklausančioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms (netiesioginis valdymas).
      • Praktiškai apie 70 proc. biudžeto panaudojama vykdant pasidalijamąjį valdymą (valstybės narės paskirsto lėšas ir valdo išlaidas), 20 proc. – Komisijai ar jos vykdomosios įstaigoms vykdant tiesioginį valdymą, o likusieji 10 proc. – vykdant netiesioginį valdymą[3].

        Kitos ES institucijos yra atsakingos už savo biudžeto skirsnių vykdymą (daugiau informacijos apie ES išlaidas žr. 1.4.2).

        C. Kaip stebimas biudžeto vykdymas?

        Vidaus kontrolė taikoma visiems trims biudžeto vykdymo metodams. Atliekant biudžeto vykdymo vidaus kontrolę vertinama, ar laikomasi ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principų. Kitas svarbus aspektas yra susijęs su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, korupciją, interesų konfliktus ir dvigubą finansavimą, prevencija, nustatymu ir šalinimu[4]. Biudžetas vykdomas laikantis ES teisės aktų, taikomų viešųjų pirkimų sutartims (tiekimas, darbai ir paslaugos) (žr. 2.1.10).

        Komisijos apskaitos taisyklės grindžiamos Tarptautinės buhalterių federacijos nustatytais tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais. Taip pat šiuo metu rengiami ES viešojo sektoriaus apskaitos standartai, kuriais siekiama suderinti viešojo sektoriaus apskaitą Europos Sąjungoje.

        Finansinio skaidrumo sistemoje pateikiama informacija apie Komisijos tiesiogiai valdomų lėšų gavėjus. Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už duomenų apie lėšų, kurias ji valdo pasidalijamojo valdymo būdu, gavėjų paskelbimą. Taip pat ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES) padeda apsaugoti ES finansinius interesus – ja naudojantis galima anksti nustatyti nepatikimus asmenis ir subjektus, kurie kreipiasi dėl ES lėšų gavimo arba kurie yra prisiėmę teisinių įsipareigojimų Komisijai ar kitoms institucijoms. EDES užtikrina galimybę neleisti nepatikimiems asmenims ir subjektams dalyvauti procedūrose ir skirti jiems finansines nuobaudas.

        Europos Audito Rūmai (žr. 1.3.12) tikrina biudžeto vykdymą, jų užduotis – atlikti visų su ES biudžetu susijusių operacijų auditą. Valstybėms narėms paskiriamos baudos už netinkamą biudžeto vykdymą: tokie ES biudžeto pajamų nuostoliai kompensuojami prašant grąžinti nacionalinių vyriausybių nepagrįstai paskirtas lėšas.

        Europos Parlamento vaidmuo

        Europos Parlamentas atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant ES institucinę pusiausvyrą. Biudžeto valdymo įgaliojimai:

        • Parlamentas yra viena iš dviejų biudžeto valdymo institucijų, jis sprendimus dėl metinio biudžeto priima vienodomis teisėmis su Taryba;
        • Parlamentas yra vienintelė biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija, taigi jis tikrina, kaip vykdomas biudžetas.
        • Be to, Parlamentas, atlikdamas teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusią veiklą, pvz., priimdamas pranešimus ir rezoliucijas arba teikdamas Komisijai klausimus žodžiu ar raštu, daro įtaką biudžeto vykdymui.

          A. Biudžeto procedūra

          Parlamentas kartu su Taryba nustato ES metinį biudžetą (daugiau informacijos apie biudžeto procedūrą žr. 1.2.5), t. y. lėšų paskirstymą pagal DFP nustatytus parametrus. Vykstant deryboms dėl biudžeto, Parlamentas gali pasiūlyti lėšas įrašyti į rezervą, jei jam kyla abejonių, visų pirma dėl išlaidų pagrindimo arba dėl Komisijos gebėjimo jas įgyvendinti. Šių lėšų mobilizavimas atidedamas, kol bus įvykdytos tam tikros iš anksto nustatytos sąlygos.

          Priimtas biudžetas gali būti keičiamas ir tuomet, kai jis yra vykdomas. Tai daroma priimant taisomųjų biudžetų projektus ir sprendimus dėl lėšų perkėlimo, jei tokiems sprendimams pritaria Parlamentas ir Taryba. Vykdant biudžetą Komisijai tenka pagrindinis vaidmuo – ji priima darbo programas ir finansavimo sprendimus, taip pat atlieka savarankiškus perkėlimus (t. y. perkėlimus, kurių neturi tvirtinti Parlamentas ir Taryba), kai tai leidžiama pagal teisės aktus, įskaitant Finansinį reglamentą[5].

          Su biudžetu susijusiame tarpinstituciniame susitarime numatytas Komisijos, Tarybos ir Parlamento bendradarbiavimas biudžeto klausimais. Reguliariai rengiami tarpinstituciniai posėdžiai, kurių tikslas – įvertinti biudžeto vykdymą, ypatingą dėmesį skiriant mokėjimų asignavimams. Taip siekiama užtikrinti sklandų ES programų įgyvendinimų ir visų finansinių įsipareigojimų vykdymą[6].

          B. Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra

          Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra (daugiau informacijos apie biudžeto kontrolę žr. 1.4.5) suteikia Parlamentui galimybę ex post įvertinti ES išlaidas, remiantis Europos Audito Rūmų metine ataskaita, kurioje vertinamas ES išlaidų ir pajamų patikimumas, teisėtumas ir tvarkingumas.

          Biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra Parlamento sprendimas, atspindintis jo išvadas dėl to, kaip Komisija ir kitos ES institucijos ir įstaigos atliko ES biudžeto vykdymo užduotį. Parlamentas taip pat gali priimti rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kurioje gali būti išdėstyti reikalavimai ir rekomendacijos dėl biudžeto vykdymo, pavyzdžiui, paprašyta atlikti procedūrinius pakeitimus.

          Per šį parlamentinės biudžeto vykdymo kontrolės procesą padedama užtikrinti atitiktį atitinkamiems teisiniams ir reguliavimo sistemos reikalavimams ir tinkamą patikimo finansų valdymo principo laikymąsi.

          Kai įgyvendinamos naujausios finansavimo priemonės, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, pagal kurią siekiant padėti valstybėms narėms atsigauti po pandemijos ir vykdyti struktūrines reformas teikiamos dotacijos ir paskolos, Komisija vis rečiau taiko tradicinį išlaidų kompensavimo metodą ir mokėjimai atliekami priklausomai nuo, ar pasiektos tarpinės ir siektinos reikšmės. Savo 2025 m. birželio 18 d. rezoliucijoje dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo Parlamentas pabrėžė, kad reikia šalinti finansų kontrolės trūkumus, ir įspėjo, kad dėl duomenų trūkumo sunku patikrinti, ar laikomasi patikimo finansų valdymo principo. Taigi tai trukdo kontrolei, skaidrumui ir demokratinei atskaitomybei.

          Komisijos pasiūlyme dėl DFP po 2027 m. numatomi reikšmingi įgyvendinimo mechanizmų pakeitimai – pereinama prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo, didesnio lankstumo ir didesnės iš anksto neprogramuotų išlaidų dalies, kad būtų galima greitai reaguoti į krizes. Vienas iš pagrindinių pokyčių – į Komisijos pasiūlymą dėl 2028–2034 m. Europos klestėjimo ir saugumo fondo ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams įtrauktas principas „vienas nacionalinis planas kiekvienai valstybei narei“, grindžiamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės modeliu, ir kartu pagal siūlomą Veiklos rezultatų reglamentą nustatoma supaprastinta ir vienoda ES biudžeto vykdymo rezultatų stebėsenos sistema. Nacionalinės ir regioninės partnerystės planai apimtų kelias pasidalijamojo valdymo programas, įskaitant sanglaudos, žemės ūkio ir migracijos programas.

          Savo 2025 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje Parlamentas pažymėjo kad nacionaliniai planai negali būti pasidalijamojo valdymo išlaidų po 2027 m. pagrindas, ir pabrėžė, kad planuojant pasidalijamojo valdymo išlaidas pagal kitą DFP turi būti visapusiškai apsaugotas Parlamento, kaip teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijos, vaidmuo, taip pat užtikrintas regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas.

          Šią faktų suvestinę parengė Europos Parlamento Biudžeto reikalų generalinio direktorato Paramos biudžeto procedūros klausimais skyrius. Daugiau informacijos rasite apsilankę Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto interneto svetainėse.

           

          [1]Finansinio reglamento 33 straipsnis.
          [2]Finansinio reglamento 62 straipsnis.
          [4]Finansinio reglamento 36 straipsnis.
          [5]Finansinio reglamento 30 ir 31 straipsniai.
          [6]Tarpinstitucinio susitarimo I priedo G dalis.

          Anda-Diana GHIRAN-MERVEILLE