Šioje faktų suvestinėje paaiškinamas Europos Sąjungos solidarumo fondas – pagrindinė ES finansinės paramos valstybėms narėms arba narystės siekiančioms šalims priemonė didelės gaivalinės nelaimės atveju. Joje aprašomi fondo tikslai, biudžetas ir įgyvendinimas. Pabaigoje apžvelgiamas Europos Parlamento vaidmuo formuojant ir stiprinant šią priemonę.

Teisinis pagrindas

  • Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnio 3 dalis ir 212 straipsnio 3 dalis, kuriose nustatytas ES solidarumo priemonių teisinis pagrindas.
  • 2002 m. reglamentas, kuriuo įsteigiamas ES solidarumo fondas (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002).
  • 2014 m. reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Solidarumo fondas (Reglamentas (ES) Nr. 661/2014, kuriuo atnaujintas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002). Juo supaprastinamos taisyklės, pagerinamas Fondo reagavimo laikas, paaiškinami tinkamumo kriterijai ir daugiausia dėmesio skiriama nelaimių prevencijai ir rizikos valdymui.
  • 2020 m. reglamentas, kuriuo Solidarumo fondo veikla išplečiama įtraukiant ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas (Reglamentas (ES) 2020/461), taip reaguojant į COVID-19 pandemiją.
  • Tikslai

    Europos Sąjungos solidarumo fondas yra pagrindinė ES priemonė, padedanti valstybėms narėms ir ES šalims kandidatėms bei narystės siekiančioms šalims atsigauti po didelių gaivalinių nelaimių ar ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų.

    Jis teikia finansinę paramą atstatymui įvykus potvyniams, miškų gaisrams, žemės drebėjimams, audroms ir sausroms. Nuo 2020 m. jis taip pat teikia paramą didelių sveikatos krizių, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos, atveju. Dėl klimato kaitos vis dažnėjant ir stiprėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, Fondo, kaip pagrindinės Europos solidarumo išraiškos, vaidmuo tampa vis svarbesnis, tačiau greitas reagavimas į krizes tebėra neatidėliotinos pagalbos rezervo užduotis.

    Solidarumo fondas įsteigtas 2002 m. kaip atsakas į katastrofiškus potvynius, nuniokojusius Vidurio Europą tų metų vasarą.

    Biudžetas

    Solidarumo fondas suteikė paramą daugiau kaip 130 atvejų (gaivalinių nelaimių ir intervencijų reaguojant į ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas atvejais). Iki šiol paramą iš Solidarumo fondo gavo 24 valstybės narės (ir Jungtinė Karalystė prieš jai išstojant iš ES) ir keturios narystės siekiančios šalys (Albanija, Juodkalnija, Serbija ir Turkija). Iš viso išmokėta daugiau kaip 8,6 mlrd. EUR.

    Nuo 2021 m. Solidarumo fondas ir neatidėliotinos pagalbos rezervas finansuojami kaip viena priemonė, kuri vadinama solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervu (SEAR). Didžiausias metinis SEAR biudžetas yra 1,2 mlrd. EUR (2018 m. kainomis).

    2024 m. vasario mėn. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa buvo peržiūrėta, o didžiausias metinis SEAR biudžetas buvo padidintas 1,5 mlrd. EUR, siekiant sustiprinti ES gebėjimą reaguoti į krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

    2024 m. gruodžio mėn. priimtas Reglamentas dėl skubios regioninės atstatymo paramos (RESTORE) (Reglamentas (ES) 2024/3236). Pagal jį buvo teikiama papildoma pagalba 2024 ir 2025 m. nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms, suteikiant joms galimybę perprogramuoti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo ir „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) lėšas. Bendri ištekliai, kuriuos galima panaudoti perprogramuojant lėšas pagal RESTORE, negalėjo viršyti 10 proc. pradinio bendro nacionalinio asignavimo, skirto ERPF ir ESF+. Reglamente numatyti ištekliai sugadintos infrastruktūros remontui, pagalbai maistu, pagrindinei materialinei pagalbai ir socialinei bei sveikatos priežiūros paramai.

    Įgyvendinimas

    Solidarumo fondo parama – tai dotacija, kuria fondas papildo valstybės paramos gavėjos viešąsias išlaidas ir kuri skirta svarbiausioms neatidėliotinoms ir padėties atkūrimo priemonėms finansuoti siekiant sumažinti žalą, kuri iš esmės yra nedraustina.

    Tinkami finansuoti skubūs veiksmai, be kita ko, yra šie:

    • neatidėliotinas energijos, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų išleidimo, telekomunikacijų, transporto, sveikatos priežiūros ir švietimo infrastruktūros ir įrenginių atkūrimas;
    • laikino būsto suteikimas ir gelbėjimo tarnybų finansavimas, kad būtų patenkinti nukentėjusių gyventojų poreikiai;
    • neatidėliotinas kultūros paveldo vietovių prevencinės infrastruktūros ir apsaugos stiprinimas;
    • nelaimės ištiktų vietų, be kita ko, gamtinių zonų valymas; tai pat
    • skubios pagalbos, įskaitant medicininę paramą, teikimas gyventojams, nukentėjusiems nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, ir gyventojų, kuriems gresia pavojus, apsauga.
    • A. Finansinės pagalbos gavimo procesas

      ES gali skirti finansinę pagalbą bet kuriai ES valstybei arba šaliai kandidatei, kuri jos prašo įvykus didelei gaivalinei nelaimei. Paraiškų teikimo procesas yra toks:

      • nukentėjusioji šalis turi pateikti paraišką per 12 savaičių nuo nelaimės;
      • tada Komisija įvertina paraišką ir pasiūlo finansinės pagalbos sumą;
      • dotacijos skyrimo procedūra ir po to vykstanti biudžeto procedūra (Parlamento ir Tarybos patvirtinimas) gali trukti kelis mėnesius;
      • patvirtinus biudžeto asignavimus, Komisija sudaro susitarimą su valstybe paramos gavėja ir skiria dotaciją.
      • Po 2014 m. reformos valstybės narės gali prašyti išankstinių mokėjimų. Tada Komisija gali priimti sprendimą juos skirti, jeigu yra pakankamai išteklių. Didžiausia suma yra 25 proc. numatomos bendros finansinio įnašo iš Solidarumo fondo sumos ir ji negali viršyti 100 mln. EUR.

        B. Šalių atsakomybė už dotacijų naudojimą

        • Dotacija turi būti panaudota per 18 mėnesių nuo jos skyrimo dienos.
        • Nepanaudotos dotacijos dalys turi būti grąžintos.
        • Praėjus šešiems mėnesiams nuo 18 mėnesių laikotarpio pabaigos Komisijai turi būti pateikta įgyvendinimo ataskaita. Šiame dokumente pateikiama:
          • išsami informacija apie Fondo paramos reikalavimus atitinkančias išlaidas ir visą kitą gautą finansavimą, įskaitant draudimo išmokas ir iš trečiųjų šalių gautas kompensacijas;
          • išsami informacija apie prevencines priemones, kurių imtasi arba siūloma imtis, įskaitant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų naudojimą šiuo tikslu;
          • informacija apie patirtį, įgytą įvykus nelaimei ar susidarius ekstremaliajai situacijai;
          • atitinkamų ES teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimo padėtis;
          • visa kita svarbi informacija apie taikytas prevencijos ir rizikos mažinimo priemones.
          • Priemonės negali būti finansuojamos du kartus, o valstybė paramos gavėja turi užtikrinti, kad iš Solidarumo fondo dengiamos išlaidos nebūtų finansuojamos pagal kitas ES finansines priemones (visų pirma sanglaudos, žemės ūkio ir žuvininkystės politiką).
          • Europos Parlamento vaidmuo

            Savo 2013 m. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo Parlamentas pabrėžė Solidarumo fondo, kaip pagrindinės priemonės, leidžiančios ES reaguoti į dideles nelaimes, svarbą. Jis taip pat kritikavo, kad praeina nepagrįstai daug laiko, kol suteikiama parama nukentėjusiems regionams ar valstybėms narėms, ir paragino sutrumpinti šį laiką supaprastinant atitinkamas procedūras ir leidžiant atlikti išankstinius mokėjimus. Šie elementai buvo įtraukti į 2013 m. liepos mėn. pateiktą naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Į Komisijos pasiūlymą taip pat įtrauktos kitos Parlamento rekomendacijos, pavyzdžiui, dėl to, kad reikia aiškiau ir tiksliau apibrėžti nelaimės sąvoką ir Fondo lėšų panaudojimo sritį.

            Savo 2016 m. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo vertinimo Parlamentas pabrėžė „2014 m. atliktos peržiūros svarbą, kadangi ją atlikus pavyko įveikti blokavimą Taryboje ir galiausiai atsižvelgta į ne kartą Parlamento pareikštus raginimus gerinti reagavimą ir didinti pagalbos veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai ir skaidriai reaguojama ir padedama nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams“.

            Savo 2021 m. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo peržiūros Parlamentas paragino Komisiją vykdant būsimą reformą:

            • tęsti darbą siekiant supaprastinti ir paspartinti paraiškų teikimo procedūrą valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas spartesnis reagavimas į nelaimes ir ekstremaliąsias situacijas;
            • veiksmingiau reaguoti į regioninio masto nelaimes;
            • įvertinti konkretų sausrų daromą poveikį ir į jį atsižvelgti būsimame reglamente;
            • kuo daugiau dėmesio skirti regionams, kuriuose didelių ar regioninių gaivalinių nelaimių arba didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų rizika yra didžiausia, visų pirma atokiausiems regionams, saloms, kalnuotiems regionams, didelio seisminio ar vulkaninio aktyvumo regionams ir regionams, kuriems ateityje gresia visuomenės sveikatos krizės;
            • stiprinti ir supaprastinti Solidarumo fondo ir sanglaudos politikos fondų bei Sąjungos civilinės saugos mechanizmo sinergiją (priemonė, kuria siekiama stiprinti valstybių narių ir 10 ES nepriklausančių šalių grupės bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, siekiant pagerinti nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas);
            • labiau atsižvelgti į naujausius rizikos prevencijos principus nustatant projektų atitiktį reikalavimams ir įtraukti į reglamentą tobulinamojo atkūrimo koncepciją;
            • įpareigoti paramą gaunančias šalis informuoti piliečius apie teikiamą ES finansinę paramą.
            • Parlamentas mano, kad ateityje gali prireikti iš naujo įvertinti Solidarumo fondo biudžetą siekiant užtikrinti, kad jis būtų pakankamai didelis, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į dideles ir regionines gaivalines nelaimes ir didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas.

              Poreikis reformuoti Solidarumo fondą taip pat buvo pakartotas 2022 m. rezoliucijoje dėl ES salų ir sanglaudos politikos. Parlamentas ragina geriau reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduria ES salos, ir pabrėžia, kad reikia tobulinti Solidarumo fondą, kad jis būtų pritaikytas prie tokių grėsmių kaip gaivalinės nelaimės ar klimato kaitos poveikis.

              Šią faktų suvestinę parengė Europos Parlamento Regioninės plėtros, žemės ūkio ir žuvininkystės teminis skyrius. Daugiau informacijos rasite Regioninės plėtros komiteto interneto svetainėje.

               

              Kelly Schwarz / JOHANNA CHLÖÉ LYOR TIRINELLI