Europos Parlamento atstovo spaudai skyriui dažnai užduodami klausimai 

 

Europos Parlamento rinkimai rengiami kas penkerius metus. Pastarieji rinkimai vyko 2019 m. gegužės 23–26 d.


Kiekviena valstybė narė turi nustatytą EP narių skaičių nuo šešių iš Maltos, Liuksemburgo, Kipro ir Estijos iki 96 iš Vokietijos. EP nariai ir Taryba susitarė, kad, pasitraukus 73 EP nariams iš Jungtinės Karalystės, nuo 2019 m. rinkimų EP narių skaičius sumažintas nuo 751 iki 705. Sumažinus šį skaičių, atsirado erdvės galimai Sąjungos plėtrai ateityje, o likusios vietos, kurios liko neužimtos išstojus Jungtinei Karalystei, perskirstytos mažiau atstovaujamoms šalims.


Vietų paskirstymo tvarka yra nustatyta Europos Sąjungos sutartyse. Šalys, kurių gyventojų skaičius didesnis, turi daugiau vietų nei šalys, kuriose jų mažiau, tačiau pastarosios turi daugiau vietų nei joms būtų skirta tuo atveju, jei būtų griežtai laikomasi proporcingumo principo. Ši sistema žinoma proporcingo narių skaičiaus mažinimo principo pavadinimu.


Europos Parlamento rinkimai rengiami daugeliu atžvilgiu vadovaujantis nacionaliniais rinkimų įstatymais ir tradicijomis, tačiau esama ir bendrų ES taisyklių, kurios nustatytos Akte dėl Europos Parlamento narių rinkimų.

Balsavimas  

Po rinkimų EP nariai buriasi į frakcijas. Frakcijos EP narius iš skirtingų valstybių narių telkia pagal jų politines pažiūras. Frakcijos gali būti sudaromos ir vėliau, įsibėgėjus Parlamento kadencijai. Šiuo metu Parlamente jų yra 8.


Kad frakcija įgytų oficialų statusą, jai turi priklausyti bent 23 EP nariai, išrinkti ne mažiau kaip ketvirtadalyje valstybių narių (t. y. mažiausiai 7 valstybėse narėse). EP narys gali priklausyti tik vienai frakcijai.


Įsteigus frakciją, apie tai pranešimu, nurodant frakcijos pavadinimą, jos narius ir biuro sudėtį, turi būti pranešta EP pirmininkui.


Paprastai Europos Parlamentas nevertina frakcijos narių politinių pažiūrų. Sudarydami frakciją, EP nariai iš esmės patvirtina savo politines pažiūras. Tik kai atitinkami EP nariai patys tai paneigia, Parlamentas turi įvertinti, ar frakcija sukurta faktiškai nepažeidžiant taisyklių.

Frakcijos gali samdytis darbuotojus ir yra aprūpinamos administraciniais ištekliais, kurie finansuojami Parlamento biudžeto lėšomis. Šių lėšų ir išteklių valdymo bei audito taisykles nustato Parlamento Biuras. Lėšos, kuriomis disponuoja frakcijos, yra skirtos padengti ne tik frakcijos darbuotojų administracinėms ir veiklos išlaidoms, bet ir politinės ir informacinės veiklos, susijusios su Europos Sąjungos politine veikla, išlaidoms.


Biudžeto lėšos negali būti naudojamos jokioms Europos, nacionalinėms, regioninėms ar vietos rinkimų kampanijoms remti arba nacionalinio ir Europos lygmens politinėms partijoms ar joms priklausančioms organizacijoms finansuoti.

Ne visi EP nariai priklauso frakcijoms. Neprisijungusieji vadinami nepriklausomais nariais. Jie taip pat gali turėti savo personalą ir naudotis teisėmis, kurios numatytos Biuro nustatytomis taisyklėmis.

Kiekvienos kadencijos pradžioje Pirmininkų sueiga (frakcijų vadovai ir EP pirmininkas) priima sprendimą dėl vietų plenarinių posėdžių salėje paskirstymo frakcijoms, nepriklausomiems EP nariams ir ES institucijų atstovams. Per pastarąsias kadencijas frakcijų sėdėjimo tvarka primena skritulinės diagramos dalis. Frakcijų vadovai sėdi pirmoje eilėje, išskyrus atvejus, kai nauja frakcija sukuriama įpusėjus kadencijai.

Ursula von der Leyen  

Europos politinės partijos


Kas yra Europos politinė partija?


Europos politinė partija yra organizacija, kur vadovaujasi politine programa. Tokią partiją sudaro nacionalinės partijos ir (arba) asmenys, ji yra atstovaujama ne vienoje valstybėje narėje, o ją registruoja Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (Institucija). Sutartyse pažymima, kad politinės partijos Europos lygmeniu padeda formuoti europinį politinį sąmoningumą ir reikšti Sąjungos piliečių valią.


Remiantis viena iš pripažinimo sąlygų, tokią partiją sudarančioms partijoms turi atstovauti bent vienas ketvirtadalis valstybių narių ir Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų, regioninių parlamentų arba regioninių asamblėjų narių.


Išsamiau paaiškinama Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 224 straipsnyje.


Kaip finansuojamos Europos politinės partijos?


Nuo 2004 m. liepos mėn. Europos politinės partijos turi galimybę gauti Europos Parlamento metinį finansavimą – dotaciją veiklai. Šiomis lėšomis gali būti padengiama iki 90 proc. partijos išlaidų, o likusi dalis turėtų būti dengiama nuosavais ištekliais, pvz., nario mokesčiais ir aukomis. 2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamentas patvirtino naujas Europos politinių partijų ir fondų finansavimo taisykles.


Kam gali ir kam negali būti naudojama dotacija?


Dotacija skiriama padengti išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su partijos politinėje programoje nustatytais tikslais, pvz.:

  • posėdžių ir konferencijų išlaidoms,
  • publikacijų, tyrimų ir reklamos išlaidoms,
  • administravimo, personalo ir kelionių išlaidoms arba
  • su Europos Parlamento rinkimais susijusių rinkimų kampanijų išlaidoms.

Dotacija negali būti naudojama:

  • referendumų ir rinkimų kampanijų (išskyrus Europos Parlamento rinkimus) išlaidoms,
  • tiesioginio ir netiesioginio nacionalinių partijų, kandidatūras per rinkimus iškėlusių asmenų, taip pat nacionalinių ir Europos politinių fondų finansavimo išlaidoms,
  • skoloms ir skolų aptarnavimo mokesčiams padengti.

Europos politiniai fondai


Kas yra Europos politinis fondas?


Europos lygmens politiniai fondai siejami su Europos politinėmis partijomis, o jų veikla paremiami ir papildomi tos partijos tikslai. Europos politiniai fondai analizuoja diskusijas Europos viešosios politikos klausimais ir prie jų prisideda. Jie dalyvauja ir su tuo susijusioje veikloje: rengia seminarus, mokymus, konferencijas, atlieka tyrimus.


Kaip finansuojami Europos politiniai fondai?


Nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. fondai buvo finansuojami dotacijomis veiksmams, kurias pagal bandomąjį projektą buvo skyrusi Europos Komisija. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. finansavimo reikalus perėmęs Europos Parlamentas skiria metines dotacijas veiklai. Dotacijos lėšomis gali būti padengiama iki 90 proc. fondo išlaidų, o likusi dalis turėtų būti dengiama nuosavais ištekliais, pvz., nario mokesčiais ir aukomis.


Kam gali ir kam negali būti naudojama dotacija?


Dotacija gali būti naudojama padengti išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su fondo veiklos programoje nurodyta veikla, pvz.:

  • posėdžių ir konferencijų išlaidoms,
  • publikacijų, tyrimų ir reklamos išlaidoms arba
  • administravimo, personalo ir kelionių išlaidoms.

Dotacija negali būti naudojama padengti tokioms išlaidoms kaip, inter alia:

  • referendumų ir rinkimų kampanijų išlaidos,
  • tiesioginis ir netiesioginis nacionalinių partijų, kandidatūras per rinkimus iškėlusių asmenų ir nacionalinių politinių fondų finansavimas arba
  • skolos ir skolų aptarnavimo mokesčiai.

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija


Nuo 2016 m. Europos politines partijas ir Europos politinius fondus registruoja ir kontroliuoja Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (http://www.appf.europa.eu/appf/en/authority/welcome.html) (Institucija), kuri jiems gali taikyti ir sankcijas. Institucija yra nepriklausoma nuo Europos Parlamento. Kilus abejonių dėl to, ar partija arba fondas laikosi būtinų reikalavimų, Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija gali Institucijai pateikti prašymą įvertinti padėtį. Prieš priimdama sprendimą dėl to, ar panaikinti partijos arba fondo registraciją, Institucija turi pasikonsultuoti su Nepriklausomų žymių asmenų komitetu. Institucijai atstovauja jos direktorius, Institucijos vardu priimantis visus jos sprendimus.

David Sassoli  

Per pirmąją mėnesinę sesiją po Europos Parlamento rinkimų Parlamentas išsirenka naująjį pirmininką, 14 naujų EP pirmininko pavaduotojų ir 5 kvestorius.

Visos pareigos Europos Parlamente, į kurias asmenys renkami, pvz., EP pirmininko, jo pavaduotojų, kvestorių, komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų, delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, atnaujinamos kas dvejus su pusę metų, t. y. vieną kartą tokie rinkimai vyksta penkerių metų kadencijos pradžioje ir vieną kartą jai įpusėjus. Atitinkamas pareigas einantys asmenys gali būti skiriami antram dvejų su puse metų laikotarpiui.


Renkant EP pirmininką, jo pavaduotojus ir kvestorius svarbu atsižvelgti į tai, kad valstybėms narėms ir skirtingų politinių pažiūrų atstovams apskritai turėtų būtų atstovaujama teisingai.


Europos Parlamento pirmininkas


EP pirmininkas vadovauja Parlamento veiklai, pirmininkauja plenariniams posėdžiams ir tvirtina ES metinį biudžetą. Jis atstovauja Europos Parlamentui palaikant išorės ryšius ir ryšius su kitomis ES institucijomis.


2019 m. liepos mėn. EP pirmininku išrinktas David SASSOLI.


Kaip renkamas Europos Parlamento pirmininkas?


Pirmoji naujo išrinktojo Europos Parlamento užduotis yra išsirinkti pirmininką. Kandidatus į EP pirmininko pareigas gali siūlyti frakcija arba ne mažiau kaip 38 EP narių. Balsuojama slaptai. Kad būtų išrinktas, kandidatas turi surinkti absoliučią galiojančių balsų daugumą, t. y. įgyti 50 proc. plius vieno balso persvarą.


Jei pirmuoju balsavimu neišrenkamas nė vienas kandidatas, tie patys arba kiti kandidatai tomis pačiomis sąlygomis gali būti keliami per antrąjį turą. Prireikus ta pati procedūra – remiantis tomis pačiomis taisyklėmis – gali būti pakartota per trečiąjį turą.


Jei nė vienas kandidatas neišrenkamas ir trečiajame ture, du daugiausiai balsų surinkę kandidatai keliauja į ketvirtąjį turą, kuriame laimi daugiau balsų surinkęs kandidatas (balsams pasidalijus po lygiai, išrenkamas pagal amžių vyresnis kandidatas).


Kas yra Europos Parlamento pirmininko pavaduotojai ir kvestoriai?


Prireikus EP pirmininko pavaduotojai gali pakeisti EP pirmininką perimdami jo funkcijas, įskaitant pirmininkavimą plenariniams posėdžiams. Jie yra ir Biuro – už visus Parlamento administracinius, personalo ir organizacinius klausimus atsakingo organo – nariai. Kvestoriai sprendžia administracinius klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su pačiais EP nariais.


Europos Parlamente dirba 14 EP pirmininko pavaduotojų ir 5 kvestoriai.


Kaip jie išrenkami?


Kandidatus į EP pirmininko pavaduotojo ir kvestoriaus pareigas gali siūlyti frakcija arba ne mažiau kaip 38 EP narių. EP pavaduotojai renkami surengiant vieną slaptą balsavimą dėl visų kandidatų. Tvarką, pagal kurią renkami kandidatai, lemia hierarchinė padėtis.


Kas yra frakcijų pirmininkai ir kaip jie išrenkami?


Šiuo metu Europos Parlamente yra 7 frakcijos. Kiekviena frakcija išsirenka savo pirmininką arba pirmininkus. Frakcijų pirmininkai ir EP pirmininkas sudaro Pirmininkų sueigą.


Pirmininkų sueiga organizuoja Parlamento darbą ir rūpinasi teisėkūros planavimu, priima sprendimus dėl komitetų ir delegacijų įgaliojimų ir sudėties bei atsako už ryšius su kitomis ES institucijomis, nacionaliniais parlamentais ir ES nepriklausančiomis šalimis.


Kas yra komitetų pirmininkai ir kaip jie išrenkami?


Per savo pirmąjį posėdį (ir įpusėjus kadencijai, kai perrenkama EP vadovybė), Parlamento komitetai išsirenka savo pirmininkus ir jų pavaduotojus. Per rinkimus, kurie vyksta įpusėjus kadencijai, komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai gali būti perrenkami ir antrajam jos laikotarpiui.


Kiekvienas komitetas atskiru balsavimu išsirenka savo biurą, kurį sudaro komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojai. Sprendimą dėl komiteto pirmininko pavaduotojų skaičiaus priima visas Parlamentas, remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu.


Parlamento nuolatinės tarpparlamentinės delegacijos (ryšiams su ES nepriklausančių šalių parlamentais) irgi išsirenka savo pirmininkus ir jų pavaduotojus vadovaudamiesi ta pačia tvarka, kuria vadovaujasi ir komitetai.


Kas yra komitetų koordinatoriai ir kaip jie išrenkami?


Frakcijos gali išsirinkti koordinatorius Parlamento komitetuose. Koordinatoriai yra kiekvienos frakcijos politiniai lyderiai atitinkamame komitete. Jie koordinuoja savo frakcijos poziciją atitinkamu klausimu komitete ir kartu su pirmininku bei pirmininko pavaduotojais organizuoja komiteto darbą.

Naujai išrinktų EP narių įgaliojimai tikrinami tam, kad būtų nustatyta, jog jie neina jokių pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario mandatu. Nesuderinamos pareigos – narystė ES valstybės narės vyriausybėje ar parlamente, Europos Komisijoje, Teisingumo Teisme, Europos Centrinio Banko direktorių valdyboje, Audito Rūmuose ar Europos investicijų banke. Oficialias pareigas einantiems ES institucijų ar įstaigų, įsteigtų pagal ES sutartis Bendrijos lėšoms valdyti, pareigūnams taip pat draudžiama būti EP nariais.

Pasibaigus rinkimams valstybės narės praneša išrinktų EP narių pavardes, o valstybių narių prašoma imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta pareigų nesuderinamumo.

Nauji EP nariai, apie kurių išrinkimą buvo pranešta Europos Parlamentui, prieš užimdami EP nario vietą privalo raštu patvirtinti, kad jie neina jokių pareigų, nesuderinamų su EP nario mandatu. Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip likus šešioms dienoms iki pirmojo Europos Parlamento plenarinio posėdžio.

Naujų EP narių įgaliojimus ex post tikrina Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas, kuris parengia sprendimą remdamasis valstybių narių pateikta informacija. Sprendimas perduodamas EP pirmininkui, kuris apie jį praneša EP nariams kitame plenariniame posėdyje. Europos Parlamentas ne tik tikrina narių įgaliojimus, bet ir sprendžia dėl ginčų pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktą, išskyrus nacionaliniais rinkimų įstatymais grindžiamus ginčus.

Jei nustatoma, kad EP narys eina su EP nario mandatu nesuderinamas pareigas, Europos Parlamentas „konstatuoja, kad atsirado laisva vieta“.

Europos Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, tačiau juo užtikrinama, kad EP narys galėtų laisvai vykdyti savo įgaliojimus ir nebūtų savavališkai persekiojamas dėl politinių pažiūrų. Imunitetas yra viso Europos Parlamento nepriklausomumo ir neliečiamumo garantija.

Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.

EP nariai naudojasi dvejopais imunitetais:

  • savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams, ir
  • visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn (žr. Protokolo Nr. 7 9 straipsnį).

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą.

 

Parliament Immunity on the EU.jpg  

Kaip atšaukiamas arba ginamas imunitetas?

Kai valstybės narės kompetentinga institucija pateikia Europos Parlamentui prašymą atšaukti EP nario imunitetą (arba kai esamas ar buvęs EP narys pateikia prašymą ginti imunitetą), Europos Parlamento pirmininkas paskelbia apie jį per plenarinį posėdį ir perduoda jį atsakingam komitetui, t. y. Teisės reikalų komitetui.

Atsakingas komitetas gali paprašyti suteikti jam informacijos ar paaiškinimų, kurie, jo nuomone, yra būtini. Atitinkamiems EP nariams suteikiama galimybė pasiaiškinti ir jie gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus.

Komitetas uždarame posėdyje priima dokumentą, kuriame Parlamentui rekomenduojama pritarti prašymui arba jį atmesti, t. y. atšaukti arba ginti atitinkamo EP nario imunitetą. Per kitą plenarinę sesiją po komiteto sprendimo Europos Parlamentas priima sprendimą paprastąja balsų dauguma. Po balsavimo EP pirmininkas nedelsdamas informuoja atitinkamą EP narį ir atitinkamos valstybės narės kompetentingą instituciją apie EP sprendimą.

Ar EP narys išlaiko savo vietą, net jei jo imunitetas atšauktas?

Taip. EP nario mandatas yra nacionalinis, todėl jo negali atimti jokia kita institucija. Be to, EP nario imuniteto atšaukimas nėra kaltinamasis sprendimas. Jis tik suteikia teisę nacionalinėms teisminėms institucijoms vykdyti tyrimą ar nagrinėti bylą. EP nariai renkami pagal nacionalinius rinkimų įstatymus, todėl, jei EP narys pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, tos valstybės narės institucijos sprendžia, ar panaikinti minėto EP nario mandatą.

Jei EP narys palieka Europos Parlamentą nebaigęs savo kadencijos, jis pakeičiamas kitu pagal EP nario šalyje galiojančias taisykles. Jei norite gauti daugiau informacijos, susisiekite su Europos Parlamento biuru savo šalyje

Komisijos pirmininkas


Komisijos pirmininką išrenka Europos Parlamentas.


Pasibaigus rinkimams, viena iš pirmųjų naujo išrinktojo Parlamento užduočių yra išrinkti naująjį Europos Komisijos (ES vykdomosios institucijos) pirmininką. Kandidatą į šias pareigas nominuoja valstybės narės, tačiau tai darydamos jos turi atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Be to, Europos Parlamentas naująjį Komisijos pirmininką turi patvirtinti absoliučia balsų dauguma (pusės esamų EP narių balsų plius vieno persvara). Jei kandidatas negauna reikiamos daugumos, valstybės narės per vieną mėnesį turi pasiūlyti kitą kandidatą (Europos Vadovų Tarybai sprendžiant kvalifikuota balsų dauguma). Per 2014 m. rinkimus Parlamentas pradėjo taikyti pagrindinių kandidatų sistemą. Savo kandidatus į Komisijos pirmininko pareigas buvo iškėlusios visos Europos politinės partijos, o daugiausiai vietų per rinkimus laimėjusi partija galėjo pasiūlyti Parlamento kandidatą į Komisijos vadovus.

 

Komisijos nariai


Kandidatai į likusias pareigas Komisijoje irgi turi praeiti nelengvą parlamentinę kontrolę.


Taryba, susitarusi su išrinktuoju Komisijos pirmininku, patvirtina kandidatų į Komisijos narius – po vieną iš kiekvienos valstybės narės – sąrašą. Šie paskirtieji Komisijos nariai išklausomi Parlamento komitetuose, atsakinguose už būsimas jų kompetencijos sritis. Tuomet kiekvienas komitetas renkasi į posėdį, kad įvertintų kandidato ekspertines žinias ir jų klausymo rezultatus, o šis įvertinimas išsiunčiamas EP pirmininkui. Praeityje būta atvejų, kai neigiamai įvertintiems kandidatams teko trauktis iš šio proceso. Tada visos sudėties Komisijai, įskaitant Komisijos pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, balsuodamas vieną kartą turi pritarti Parlamentas.


Parlamentui patvirtinus Komisijos pirmininką ir Komisijos narius, Taryba juos oficialiai paskiria kvalifikuota balsų dauguma.


Jei Komisijos kadencijos laikotarpiu iš esmės pasikeistų atsakomybės sritys, prireiktų užpildyti atsilaisvinusią vietą arba, į ES įstojus naujai valstybei narei, paskirti naują Komisijos narį, atitinkami kandidatai į Komisijos narius vėl išklausomi atitinkamuose komitetuose.

Visi balsavimai, Parlamente surengti iki rinkimų, teisiškai galioja ir kitos kadencijos Parlamentui. Tai reiškia, kad po rinkimų naujasis Parlamentas perims ankstesniojo darbus nuo ten, kur buvo sustota, ir juos tęs kitu sprendimų priėmimo procedūros etapu.


Teisėkūros veiklai iki rinkimų nepasiekus plenarinio posėdžio etapo, nesuformuluojama teisiškai galiojanti Parlamento pozicija, todėl, remiantis Parlamento vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, darbas, kuris šiuo klausimu buvo atliekamas ankstesnės Parlamento kadencijos metu (pvz., komitete), nebegalioja. Tačiau, prasidedant naujai kadencijai, naujojo Parlamento Pirmininkų sueiga, sudaroma EP pirmininko ir frakcijų pirmininkų, gali nuspręsti tęsti jau atliktą darbą (Parlamento darbo tvarkos taisyklių 240 straipsnis).

Dokumentai © Europos Parlamentas  

Jungtinės grupės yra neoficialios EP narių, kuriuos domina konkreti tema, nebūtinai patenkanti į įprasto Parlamento darbo sritį, tačiau galbūt svarbi platesniajai visuomenei, grupės. Jungtinės grupės rengia neoficialias diskusijas bei skatina EP narių ir pilietinės visuomenės tarpusavio mainus.


Kadangi jungtinės grupės nėra oficialūs Parlamento organai, jų reiškiama nuomonė negali būti laikoma Parlamento nuomone. Jos negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento veikla.


Parlamento vadovybė yra nustačiusi sąlygas jungtinėms grupėms kurti. Šios grupės sudaromos kiekvienos Parlamento kadencijos pradžioje (pvz., prašymą turi pasirašyti ne mažiau kaip trys frakcijos, be to, kasmet reikalaujama pateikti finansinių interesų deklaraciją). Jei šios sąlygos įvykdomos, frakcijos gali teikti logistinę paramą jungtinėms grupėms.


Jungtinių grupių pirmininkai turi deklaruoti bet kokią pinigais ar natūra gaunamą paramą. Šios deklaracijos turi būti kasmet atnaujinamos ir skelbiamos viešai.

Intergroup  

EP nariai yra ES gyventojų išrinkti atstovai ir atstovauja jų bei jų miestų arba Europos regionų interesams. Jie išklauso žmones, nerimaujančius dėl vietos ar nacionalinio masto problemų, interesų grupes bei įmones. EP nariai yra ES teisės aktų leidėjai, tačiau taip pat gali teikti klausimus Komisijai ir Ministrų Tarybai. EP nariai atlieka svarbų vaidmenį spręsdami svarbius mūsų laikų klausimus, pvz., dėl klimato kaitos, migracijos, žmogaus teisių pasaulyje ir mūsų finansinių rinkų reguliavimo būdų.


Kasdienis EP narių darbo krūvis apima darbą savo rinkėjų labui gimtojoje šalyje, darbą komitetuose, diskusijas frakcijose bei diskusijas ir balsavimus per plenarinę sesiją. EP nariai dalyvauja savo komitetų ir frakcijų posėdžiuose bei daugybėje kitų posėdžių. Be to, jie gali priklausyti delegacijoms ryšiams su ES nepriklausančiomis šalimis, o dėl to kartais jiems gali tekti vykti į keliones už ES ribų.

Darbas komitetuose


Parlamente veikia dvidešimt specializuotų komitetų, kurie patys pirmi išnagrinėja jiems pateikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.


Šie komitetai, apsvarstę pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, priima pranešimus su pakeitimais. (Tarp balsavimų komitetuose bei tarp plenarinių posėdžių sesijų diskusijų ir balsavimų pakeitimus ir rezoliucijas aptaria frakcijos.) Be to, komitetai paskiria EP narių grupę, kuri dalyvauja derybose su Taryba dėl ES teisės aktų. Jie taip pat priima rezoliucijas savo iniciatyva, rengia klausymus, į kuriuos kviečiami ekspertai, ir vykdo kitų ES organų bei institucijų kontrolę.


Komitetą sudaro nuo 25 iki 76 tikrųjų narių ir tiek pat pavaduojančių narių.


Kiekvienas komitetas iš savo tikrųjų narių tarpo išsirenka pirmininką ir keturis jo pavaduotojus dvejų su puse metų kadencijai. Kartu jie sudaro komiteto biurą. Politinė komiteto sudėtis atspindi Parlamento politinę sudėtį.


Parlamentas taip pat gali steigti pakomitečius ir specialius laikinuosius komitetus konkretiems klausimams nagrinėti bei kurti tyrimo komitetus tariamiems ES teisės pažeidimams ar netinkamo administravimo atvejams tirti.


Paprastai Parlamento komitetai posėdžiauja Briuselyje. Jų diskusijos yra viešos ir iš principo gali būti stebimos tiesioginių interneto transliacijų metu.

Plenary zapping June 2016: Tax avoidance, migration, Juncker plan  

Nuo 2019 m. gegužės mėn. Parlamentą sudaro 705 nariai.


Remdamasi 2018 m. vasario mėn. pateiktu Parlamento pasiūlymu, Europos Vadovų Taryba 2018 m. birželio mėn. priėmė sprendimą dėl Parlamento sudėties. Jame apibrėžtas atstovų iš kiekvienos valstybės narės, kurie bus išrinkti į Europos Parlamentą 2019–2024 m. kadencijai, skaičius. Pasitraukus 73 EP nariams iš Jungtinės Karalystės, EP narių skaičius sumažėjo nuo 751 iki 705. Šis sumažinimas paliko erdvės galimai Sąjungos plėtrai ateityje.


27 iš 73 vietų, kurios atlaisvino iš ES išstojusi Jungtinei Karalystei, perskirtos siekiant labiau atsižvelgti į proporcingo narių skaičiaus mažinimo principą.


27 vietos atitinkamai paskirstytos Prancūzijai (+5), Ispanijai (+5), Italijai (+3), Nyderlandams (+3), Airijai (+2), Švedijai (+1), Austrijai (+1), Danijai (+1), Suomijai (+1), Slovakijai (+1), Kroatijai (+1), Estijai (+1), Lenkijai (+1) ir Rumunijai (+1). Vietų neprarado nė viena valstybė narė.


Pasiūlymu užtikrinama, kad vietos būtų paskirstomos objektyviai, teisingai, ilgam ir skaidriai. Remiantis Europos Sąjungos sutartimi, pagal naujo vietų paskirstymo tvarką atsižvelgiama į proporcingo narių skaičiaus mažinimo principą. Remiantis juo, vertinant pagal valstybių gyventojų skaičių, didesniosios valstybės narės turi mažiau vietų negu mažesniosios. EP nariai iš didesniųjų valstybių atstovauja didesniam piliečių skaičiui, nei EP nariai iš mažesniųjųj valstybių.

705 EP nariai  ; Europos Parlamente

Pasidalyti šia citata: 

Kiek uždirba EP nariai?

Pagal šį statutą mėnesinis EP narių atlyginimas neatskaičius mokesčių sudaro 8 995,39 EUR (nuo 2020 m. liepos mėn.). Atlyginimas mokamas iš Parlamento biudžeto. Visi EP nariai moka ES mokesčių ir draudimo įmokas, kurias atskaičius atlyginimas sudaro 7 011,74 EUR. Be to, dauguma ES šalių įpareigoja EP narius mokėti papildomą nacionalinį mokestį savo šaliai. Todėl galutinis atskirų EP narių atlyginimas (atskaičius mokesčius) priklauso nuo apmokestinimo taisyklių atitinkamo EP nario šalyje.

Pagal bendrąjį EP narių statutą, galiojantį nuo 2009 m. liepos mėn., visi Parlamento nariai gauna vienodo dydžio atlyginimą. Jis sudaro 38,5 proc. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo bazinio darbo užmokesčio.


Bendrajame statute nustatyta keletas išimčių. EP nariams, ėjusiems pareigas Parlamente iki 2009 m. rinkimų, sudaroma galimybė visu jų darbo Parlamente laikotarpiu pasirinkti ankstesnę nacionalinę sistemą, taikytą atlyginimams (pagal kurią jiems buvo mokama tiek pat, kiek ir jų nacionalinio parlamento nariams), pereinamojo laikotarpio pašalpai ir pensijoms.


Ar EP nariai turi teisę gauti pensiją? Kokio ji dydžio?


EP nariai turi teisę gauti senatvės pensiją sulaukę 63 metų amžiaus. Pensija sudaro 3,5 proc. atlyginimo už kiekvienus pilnus išdirbtus metus, tačiau iš viso negali viršyti 70 proc. atlyginimo. Šios pensijos mokamos Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.


1989 m. EP nariams pradėta taikyti papildoma pensijų kaupimo sistema nuo 2009 m. liepos naujiems EP nariams nebetaikoma ir palaipsniui bus panaikinta.

Didelę EP narių darbo dalį sudaro buvimas toli nuo namų ir savo šalies. Todėl buvo numatytos įvairios išmokos su tuo susijusioms išlaidoms padengti (2020 m. duomenys).


Kelionės išlaidos


Dauguma Parlamento posėdžių – plenarinių posėdžių sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai – vyksta Briuselyje arba Strasbūre. EP nariams atlyginamos faktinės išlaidos už kelionės į šiuos posėdžius bilietus, pateikus kvitą. Jos negali viršyti verslo (ar panašios) klasės įkainių skrendant lėktuvu, pirmos klasės įkainių vykstant traukiniu arba 0,53 EUR už kilometrą vykstant automobiliu (maksimalus atstumas – 1000 km). Be to, atsižvelgiant į kelionės atstumą ir trukmę, gali būti skiriamos fiksuoto dydžio išmokos kitoms kelionės išlaidoms (kelių mokesčiams, mokesčiams už bagažo antsvorį, rezervavimo mokesčiams) padengti.


EP nariams dažnai tenka keliauti valstybėje narėje, kurioje jie buvo išrinkti, arba už jos ribų. Jie tai daro tiek vykdydami savo oficialias pareigas, tiek kitais tikslais (pvz., norėdami dalyvauti konferencijoje arba vykdami su darbo vizitu). Veiklos, kurią EP nariai vykdo ne savo valstybėje narėje, atveju kelionės, apgyvendinimo ir susijusios išlaidos gali būti kompensuojamos neviršijant metinės 4 503 EUR sumos. Veiklą valstybėje narėje, kurioje jie buvo išrinkti, atveju atlyginamos tik kelionės išlaidos neviršijant kiekvienai šaliai nustatytos metinės sumos.

EP nariams atlyginamos faktinės jų kelionės išlaidos © Europos Parlamentas  

Dienpinigiai (arba vadinamoji išmoka pragyvenimui)


Parlamentas moka vienodo dydžio – 323 EUR – išmoką apgyvendinimo ir susijusioms išlaidoms už kiekvieną dieną, kurią EP nariai oficialiai dirbdami praleidžia Briuselyje arba Strasbūre, atlyginti, tačiau jie turi pasirašyti dalyvių sąraše ir taip įrodyti savo lankomumą. Išmokos pinigais padengiamos viešbučių sąskaitos, maitinimo ir kitos susijusios išlaidos. EP nariui praleidus daugiau negu pusę vardinių balsavimų dienomis, kai vyksta plenarinių posėdžių balsavimai, išmoka sumažinama perpus, net jei jie ir buvo atvykę į posėdį bei pasirašę dalyvių sąraše.


Išlaidoms, susijusios su posėdžiais už ES ribų, padengti skiriama 162 EUR dydžio išmoka (irgi su sąlyga, kad EP narys pasirašo dalyvių sąraše); viešbučio sąskaitos padengiamos atskirai.


Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka


Ši vienodo dydžio išmoka numatyta išlaidoms, susijusioms su EP narių parlamentine veikla, padengti: tai būtų biuro nuomos ir administravimo išlaidos, telefono ir abonentiniai mokesčiai, išlaidos reprezentacinei veiklai, kompiuteriams ir telefonams, konferencijų ir parodų organizavimui. Jei EP nariai be pateisinamos priežasties praleidžia pusę plenarinių posėdžių per vienus Parlamento darbo metus (nuo rugsėjo iki rugpjūčio mėn.), ši išmoka sumažinama perpus.


2020 m. ši išmoka sudarė 4 563 EUR per mėnesį.


Gydymo išlaidos


EP nariams gali būti kompensuojami du trečdaliai jų patirtų gydymo išlaidų. Neskaitant kompensacijos dydžio, pagal šią sistemą taikomos išsamios taisyklės ir procedūros nesiskiria nuo tų, kurios taikoms ES tarnautojams.


Išmoka pasibaigus kadencijai


Pasibaigus kadencijai, EP nariai turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio išmoką, atitinkančią vieno mėnesio atlyginimą, už kiekvienus Parlamente išdirbtus metus. Maksimali šios išmokos mokėjimo trukmė – dveji metai. Buvusiam EP nariui pradėjus eiti pareigas kitame parlamente arba valstybės tarnyboje, pereinamojo laikotarpio pašalpa nebemokama. Jei EP narys vienu metu turi teisę gauti senatvės ir invalidumo pensiją, abiejų jis gauti negali ir turi pasirinkti vieną iš jų.


Kitos teisės


Parlamentas sudaro EP nariams galimybę naudotis įrengtais biurais Briuselyje ir Strasbūre. EP nariai, oficialiais darbo reikalais būdami bet kuriame iš šių miestų, gali naudotis tarnybinėmis Parlamento transporto priemonėmis.

EP nariai gali patys pasirinkti savo personalą, naudodamiesi Parlamento skiriamu biudžetu. 2020 m. maksimali mėnesio suma visoms išlaidoms, susijusioms su asmeninių padėjėjų įdarbinimu, padengti buvo 25 442 EUR vienam EP nariui. Nė viena šių lėšų dalis nėra mokamos tiesiogiai EP nariams.


EP nariai gali pasirinkti įvairius padėjėjus.

  • Su akredituotais padėjėjais, dirbančiais Briuselyje (arba Liuksemburge ar Strasbūre), susijusius klausimus tiesiogiai sprendžia Parlamento administracija, vadovaudamasi tokiomis pat įdarbinimo sąlygomis, kokios yra taikomos ir laikiniesiems ES darbuotojams. EP nariai gali įdarbinti ne daugiau nei tris akredituotus padėjėjus (tam tikromis sąlygomis – keturis). Akredituotiems padėjėjams įdarbinti turi būti panaudotas bent ketvirtadalis viso biudžeto.
  • EP nariai gali samdyti ir vietos padėjėjus, kurie dirba jų valstybėse narėse. Siekiant užtikinti deramą mokestinių ir socialinio draudimo reikalavimų laikymąsi, su jais susijusius klausimus administruoja kvalifikuoti mokėjimų tarpininkai. Vietos padėjėjams gali būti panaudojama daugiausia 75 proc. viso biudžeto.

Neskaitant akredituotų ir vietos padėjėjų įdarbinimo, iki ketvirtadalio viso turimo biudžeto gali būti panaudota susimokėti už paslaugas, kurias teikia EP nario pasirinkti paslaugų teikėjai, pvz., norint užsakyti atlikti ekspertų tyrimą.


Padėjėjai turi vengti užsiimti išorės veikla, dėl kurios galėtų kilti interesų konfliktų. Nuo 2009 m. EP nariai nebegali įdarbinti artimų giminaičių.


Visų padėjėjų vardai ir pavardės arba įmonių pavadinimai jų sutarties galiojimo laikotarpiu skelbiami Parlamento interneto svetainėje, nebent dėl deramai pagrįstų priežasčių, susijusių su jų saugumo užtikrinimu, jiems būtų suteikta išimtis.

Europos Parlamentas dalijasi ES biudžeto sudarymo ir teisėkūros įgaliojimais su Europos Sąjungos Taryba (ES šalių vyriausybių ministrais), atlieka itin svarbų vaidmenį renkant Europos Komisijos pirmininką ir užtikrina, kad kitos ES institucijos veiktų demokratiškai.


Europos Parlamento nariai renkami valstybėse narėse ir atstovauja 446 milijonų ES gyventojų interesams. Bėgant metams ir atitinkamai keičiantis ES sutartims, Parlamentas įgijo svarbių įgaliojimų teisėkūros ir biudžeto sudarymo srityse.

Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų: jis įgaliotas priimti ir iš dalies keisti teisės aktus bei spręsti dėl metinio ES biudžeto lygiomis teisėmis su Taryba. Jis stebi Komisijos ir kitų ES įstaigų darbą, be to, jis bendradarbiauja su ES šalių nacionaliniais parlamentais ir skatina juos reikšti savo nuomonę.


Dauguma ES teisės aktų priimama taikant įprastą teisėkūros procedūrą, dar žinomą bendro sprendimo procedūros pavadinimu. Tai dažniausiai taikoma procedūra, pagal kurią Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai numatytas lygiavertis vaidmuo. Ji taikoma įvairiausiose, pvz., imigracijos, energetikos, transporto, klimato kaitos, aplinkos, vartotojų apsaugos ir ekonomikos valdymo, srityse.


Yra keletas sričių, kuriose taikomos kitos sprendimų priėmimo procedūros. Sprendžiant klausimus tokiose srityse, kaip apmokestinimas, konkurencijos teisė ir bendra užsienio ir saugumo politika, su Europos Parlamentu konsultuojamasi. Tokiais atvejais Parlamentas gali pritarti pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jį atmesti arba pasiūlyti jį iš dalies pakeisti, tačiau Taryba nėra teisiškai įpareigota atsižvelgti į Parlamento nuomonę, nors prieš priimdama sprendimą ir turi jos sulaukti. Pritarimo procedūra, pagal kurią būtina gauti palankią Parlamento nuomonę, taikoma priimant naujas ES valstybes nares bei sudarant tarptautinius ES ir trečiųjų šalių arba šalių grupių prekybos susitarimus. Be to, pritarimo procedūra taikoma priimant galutinį sprendimą dėl Europos Komisijos paskyrimo.

Teisėkūros iniciatyva. Kas inicijuoja ES teisę?


Nors pasiūlymus dėl naujų ES teisės aktų teikia Komisija, Parlamentas gali imtis iniciatyvos ir paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. EP nariai, imdamiesi tokios teisėkūros iniciatyvos, gali nustatyti terminą pasiūlymui pateikti. Jei Komisija atsisako, ji turi paaiškinti, kodėl.


Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai


Kai priimamas naujas teisės aktas, EP nariai ir Taryba gali pavesti Komisijai nežymiai jį papildyti arba pakeisti (pvz., įtraukti techninius priedus ar atlikti atnaujinimus) taikant deleguotuosius aktus (kuriais papildomos ar iš dalies pakeičiamos teisės akto dalys) arba įgyvendinimo aktus (kuriuose pateikiama išsami informacija apie teisės akto įgyvendinimą). Taip išvengiama situacijų, kai teisės aktai tampa pernelyg sudėtingi, o prireikus jie papildomi ir atnaujinami nerengiant naujų teisėkūros lygmens derybų.


Kai EP nariai nepritaria Komisijos siūlomoms priemonėms, tolesni jų veiksmai priklauso nuo Komisijos priimto teisės akto pobūdžio. EP nariai turi teisę vetuoti deleguotuosius aktus. EP nariai gali prašyti Komisijos iš dalies pakeisti arba atsiimti įgyvendinimo aktus, tačiau Komisija nėra teisiškai įpareigota to padaryti.

Parlamentas kartu su Taryba priima sprendimus dėl metinių ES biudžetų. Metiniai biudžetai neturi viršyti ES septynmetėje finansinėje programoje nustatytų ribų. Šiam ilgalaikiam biudžetui priimti būtinas Parlamento pritarimas.


Kiekvienų metų pabaigoje EP nariai tikrina, kaip Europos Komisija ir ES šalys panaudojo lėšas, ir priima sprendimą dėl kiekvienos institucijos biudžeto įvykdymo, t. y. galutinai patvirtina, kaip buvo įgyvendintas konkrečių metų biudžetas.

1992 m. ES valstybių narių vyriausybės vienbalsiai nusprendė ES sutartyje nustatyti oficialias ES institucijų būstinių vietas.


Šis sprendimas turėjo didelės įtakos Parlamento darbo tvarkai: oficialiąja jo būstine ir daugumos plenarinių posėdžių sesijų vieta oficialiai tapo Strasbūras, Parlamento komitetų posėdžius nutarta rengti Briuselyje, o oficialia Parlamento sekretoriato (jo personalo) darbo vieta tapo Liuksemburgas. 1997 m. visas šis susitarimas buvo įtrauktas į ES sutartį.


Norint pakeisti dabartinę sistemą, reikėtų keisti Sutartį, be to, visų valstybių narių vyriausybės pakeitimams turėtų pritarti vienbalsiai, o pakeitimus tektų ratifikuoti nacionaliniams parlamentams.

European Parliament in Brussels  

Kiek kainuoja Parlamento būstinės Strasbūre išlaikymas?


2013 m. Parlamento atliktas tyrimas parodė, kad, visą Parlamento veiklą perkėlus iš Strasbūro į Briuselį, per metus būtų galima sutaupyti 103 mln. EUR (2014 m. kainomis). Tai didelė suma, nors ji sudaro tik 6 proc. Parlamento biudžeto, 1 proc. ES administracinio biudžeto arba tik 0,1 proc. viso ES biudžeto.


2014 m. Audito Rūmai, reaguodami į Parlamento 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją, parengė savo nepriklausomą analizę. Audito Rūmai patvirtino Parlamento 2013 m. tyrimo išvadas, tačiau nustatė, kad išlaidos, susijusios su būstine Strasbūre, iš viso sudaro 109 mln. EUR per metus. Dar 5 mln. EUR būtų sutaupyti apribojus kelionės išlaidas, numatytas Europos Komisijos ir Tarybos biudžetuose.

Europos Parlamento pastatas Strasbūre © Europos Sąjunga 2018 – EP  

1992 m. sprendimu buvo įteisinta tuomet jau nusistovėjusi padėtis, kuri atspindėjo per daugybę metų pasiektus kompromisus.


Kai 1952 m., praėjus keletui metų po Antrojo pasaulinio karo, buvo įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB), kuri nustatė bendrą šešių šalių, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, anglių ir plieno atsargų valdymo tvarką, jos institucijos įsikūrė Liuksemburge.Strasbūre jau veikusi Europos Taryba (47 šalių sudaroma tarpvyriausybinė organizacija, skirta žmogaus teisėms ir kultūrai, taip pat įsteigta pačioje pokario pradžioje) savo plenarinių posėdžių salę pasiūlė naudoti EAPB „bendrajai asamblėjai“, vėliau tapsiančiai Europos Parlamentu.Strasbūras pamažu tapo pagrindine Parlamento plenarinių posėdžių sesijų vieta, nors praėjusio amžiaus 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose papildomos sesijos buvo rengiamos ir Liuksemburge.


1958 m. įkūrus Europos ekonominę bendriją, didelė dalis Europos Komisijos ir Ministrų Tarybos darbo vyko Briuselyje. Kadangi Parlamento darbas apima atidžią šių dviejų institucijų stebėseną ir sąveiką su jomis, bėgant laikui EP nariai nusprendė didesnę dalį savo darbo perkelti į Briuselį. Prasidedant 10-ajam dešimtmečiui, jau buvo daugmaž nusistovėjusi dabartinė tvarka: komitetų ir frakcijų posėdžiai vyko Briuselyje, o pagrindinės plenarinių posėdžių sesijos – Strasbūre. Didelė dalis Parlamento personalo dirba Liuksemburge.


Europos Sąjunga turi 24 oficialiąsias kalbas. 24 kalbų vartojimas reiškia, kad kiekvienas pilietis gali lengviau pasiekti ir geriau suprasti ES teisės aktus, darančius įtaką jo gyvenimui. Piliečiai gali bendrauti su ES institucijomis, pvz., teikdami peticijas arba prašydami informacijos bet kuria oficialiąja kalba. Be to, naudodamiesi tiesioginėmis interneto transliacijomis, jie gali stebėti diskusijas Parlamente.


Tačiau svarbu ir tai, kad galimybę kalbėti, klausyti, skaityti ir rašyti savo gimtąja kalba bei iš esmės bet kuria oficialiąja ES kalba turi EP nariai. Tai, kad kiekvienas ES pilietis gali tapti Europos Parlamento nariu net ir nemokėdamos užsienio kalbos, yra pamatinis demokratijos principas. EP nariai renkami ne atsižvelgiant į jų užsienio kalbų žinias, o tam, kad atstovautų savo piliečių interesams ir už juos balsuotų. Be to, norint, kad visiems EP nariams būtų užtikrinamos vienodos darbo sąlygos, jiems turi būti visapusiškai prieinama informacija jų atitinkama kalba. EP narių kalbos, sakomos viena iš oficialiųjų kalbų, sinchroniškai išverčiamos į kitas oficialiąsias kalbas, o oficialūs dokumentai išverčiami raštu į visas 24 kalbas. Kad ES teisės aktai galėtų būti tiesiogiai taikomi arba perkeliami į nacionalinę teisę, jie pirmiausia turi būti išverčiami į kiekvienos valstybės narės oficialiąją kalbą. Piliečiai gali prašyti informacijos ir ją gauti bet kuria oficialiąja kalba.


2013 m. liepos 1 d. į ES įstojus Kroatijai, bendras oficialiųjų kalbų skaičius pasiekė 24: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, prancūzų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.


Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, anglų kalba neprarado oficialiosios kalbos statuso. Sprendimą dėl to turėtų vienbalsiai priimti visos ES vyriausybės, tačiau anglų kalba yra ir oficialioji Airijos bei Maltos kalba, todėl tokia tikimybė neatrodo didelė.


24 oficialiosios  ; kalbos Europos Parlamente

Pasidalyti šia citata: 

Ką daro vertėjai žodžiu ir vertėjai raštu


Apskritai visi vertėjas žodžiu ir raštu dirba savo gimtąja kalba. Turint 24 oficialiąsias kalbas, įmanomi 552 kalbų deriniai. Kad atremtų šį iššūkį, kartais Parlamente taikoma vertimo naudojantis tarpine kalba sistema: pranešėjo kalba ar tekstas pirmiausia žodžiu arba raštu išverčiami į vieną iš labiausiai vartojamų kalbų (anglų, prancūzų arba vokiečių), o iš jų – į visas kitas.


Vertimas žodžiu ir vertimas raštu yra skirtingos profesijos: vertėjų žodžiu darbas vyksta tikruoju lauku, per posėdžius, kurių metu iš vienos kalbos į kitą verčiama žodžiu, o vertėjai raštu dirba su rašytiniais dokumentais ir parengia visiškai tikslų dokumento atitikmenį kalba, į kurią verčia. Parlamento vertėjai žodžiu yra apmokyti perteikti tai, ką nori pasakyti EP nariai. Be to, kadangi diskusijos Parlamente labai specializuotos, administracijos darbuotojai jiems padeda pasirengti konkretiems posėdžiams, per kuriuos jiems tenka dirbti, ir neatsilikti nuo naujovių, susijusių su kalbomis, iš kurių jie verčia. Tai įgudę lingvistai, teikiantys aukštos kokybės paslaugas visiems EP nariams.


Vertėjų raštu darbas apima ir kitas kalbinio tarpininkavimo užduotis: tekstų adaptavimą tinklalaidėms, subtitravimą ir garso įrašus 24 kalbomis.


Parlamente dirba apie 270 nuolatinių vertėjų žodžiu, be to, jis gali reguliariai naudotis daugiau kaip 1 500 išorės akredituotų vertėjų žodžiu paslaugomis. Plenarinių posėdžių sesijų savaitėmis dirba po 700–900 vertėjų žodžiu. Vertėjų raštu skaičius Parlamente siekia apie 600. Maždaug 30 proc. raštu verčiamų tekstų išsiunčiama išorės vertėjams.

EP nariai renkasi į plenarinių posėdžių salę © Europos Sąjunga 2016 – Europos Parlamentas  

2019 m. gegužės mėn. tarnautojų, laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų, dirbusių skirtingose Parlamento darbo vietose (įskaitant frakcijas), skaičius (EP narių padėjėjai į toliau pateikiamą lentelę neįtraukti) buvo:


IŠ VISO

Briuselis

Strasbūras

Liuksemburgas

Kitos vietos

7 820

5 039

293

2 188

300


  • Dauguma Parlamento darbuotojų (55,5 proc.) yra moterys.

  • Beveik 8,5 proc. Parlamento darbuotojų dirba frakcijoms (662 postai).

  • Parlamento darbuotojai atvyksta iš visų Europos Sąjungos valstybių narių ir netgi kai kurių kitų šalių. Daugiausia jų yra iš Belgijos; po jos rikiuojasi Prancūzija, Italija, Ispanija ir Vokietija.

  • Kai kurie darbai, pvz., dalis Parlamento pastatų administravimo, IT, švaros ir maitinimo paslaugų, yra patikėti išorės paslaugų teikėjams. Bet kurią dieną Parlamento patalpose gali būti daugiau nei 10 000 žmonių: darbuotojų skaičių papildo žurnalistai, lankytojai ir lobistai.

Per nemažai metų įgyvendinus daugybę priemonių, Parlamento prieinamumas neįgaliems EP nariams, darbuotojams ir lankytojams smarkiai pagerėjo. Įgyvendinant visus naujus projektus, kuriais siekiama išplėsti, renovuoti ar pritaikyti Parlamento pastatus, pirmenybė nuo pat pradžių turi būti teikiama visapusiškam prieinamumo neįgaliesiems užtikrinimui.


Visi Parlamento pastatai turi bent vieną įėjimą, per kurį į vidų patenkama neįgaliojo vežimėliu. Visų trijų miestų, kuriuose veikia Parlamento būstinės (Briuselio, Strasbūro ir Liuksemburgo), automobilių stovėjimo aikštelėse yra neįgaliems vairuotojams rezervuotų vietų, o kavinėse įrengta stalų ir kasos aparatų, pritaikytų klientams, kurie naudojasi neįgaliojo vežimėliu. Į Parlamento patalpas įleidžiama su šunimis vedliais.

Prieinamumo neįgaliesiems užtikrinimas Europos Parlamente © Europos Parlamentas  

Neskaitant šių prieigą palengvinančių priemonių, pastaraisiais metais nuosekliai gerėjo Parlamento skaitmeninis prieinamumas ir gausėjo pagalbinių technologijų, kurias galima gauti pateikus prašymą. Klausos sutrikimų turintys asmenys gali būti aprūpinami indukcinėmis kilpomis ir iš anksto kreiptis dėl gestų kalbos vertėjo paslaugų. Silpnaregiai gali naudotis Brailio raštu spausdinta medžiaga ir Brailio rašto ekranais, pagalbinėmis skaitymo priemonėmis ir ekrano skaitytuvų programomis – ir tai tik keletas iš siūlomų pagalbinių technologijų.


Vadovaujantis ES direktyva dėl viešojo sektoriaus įstaigų interneto svetainių prieinamumo, Parlamento svetainė buvo pritaikyta siekiant atsižvelgti į Internetinių tinklalapių prieinamumo iniciatyvos (angl. WAI) gaires. Buvo imtasi veiksmų, kad interneto svetainės taptų aiškesnės ir jose būtų lengviau naršyti, tačiau, žiūrint per ekrano skaitytuvą, turinys liktų toks pat. Subtitrais ir transkripcijomis papildžius multimedijos turinį, jis irgi tapo prieinamesnis.


Europos Parlamento pastatas © Europos Parlamentas  

1992 m. ES valstybių narių vyriausybių vadovų (Europos Vadovų Tarybos) sprendimu, Parlamento darbas vyksta trijose vietose: Strasbūre (kuris yra oficiali jo būstinė), Briuselyje ir Liuksemburge. Visose trijose darbo vietose Parlamentui iš viso priklauso 29 pastatai. Be to, jis turi keletą pastatų ir kitose valstybėse narėse, o juose įsikūrę Europos Parlamento ryšių biurai.


IŠ VISO

Briuselis

Strasbūras

Liuksemburgas

Pastatų skaičius

27

17

5

5

Paviršiaus plotas (m²)

1 180 131

659 565

344 283

176 283


Parlamentas palaipsniui įsigyja pastatus, kuriais naudojasi savo pagrindinėse darbo vietose, kadangi vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu juos įsigyti yra ekonomiškai efektyviau nei nuomotis. Atsižvelgdamas į didėjantį biuro patalpų poreikį, pvz., po 2004 m. ES plėtros, esant galimybių Parlamentas pastatus verčiau įsigyja nei nuomojasi. Vis dažniau tuo pačiu principu vadovaujamasi ir valstybėse narėse veikiančių Parlamento ryšių biurų atžvilgiu.


Įsigijimas padeda nemažai sutaupyti: pasak Audito Rūmų, ilguoju laikotarpiu įsigyti pastatus kainuoja 40–50 proc. pigiau nei juos nuomotis. Iš viso Parlamentui priklauso 87,5 proc. jo pastatų (151 300 m2 ploto nuomojama, o 1 052 400 m2 ploto priklauso Parlamentui). Jei šiuos pastatus reikėtų nuomoti, per metus tai kainuotų apie 163 mln. EUR.


Tiesiogiai renkamas Parlamentas taiko daug įvairių skaidrumo priemonių, susijusių su Parlamento nariais, parlamentiniu darbu ir administracija, kad piliečiai galėtų sekti jo diskusijas bei sprendimus. Laikantis Parlamento įsipareigojimo užtikrinti skaidrumą, pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga Parlamento darbo tvarkos taisyklių ir Parlamento narių veiklos skaidrumo srityse. Parlamentas yra parengęs ne vieną priemonę, kad žmonėms būtų lengviau stebėti Parlamento veiklą, ypač jo teisėkūros darbą.



Bendras Skaidrumo registras


Užsiregistruoti Skaidrumo registre gali visi interesų grupių atstovai, mėginantys daryti įtaką teisėkūros ir politikos įgyvendinimo procesams ES institucijose. Taip viešinama informacija apie tai, už kokius interesus kovojama, kas ir kieno vardu tuo užsiima, bei apie šiai veiklai skiriamus išteklius. Taigi, suteikdamas piliečiams ir interesų grupėms galimybę stebėti visų tipų lobistų veiklą, registras leidžia vykdyti viešąją kontrolę.


Prieš prašant leidimo patekti į Parlamentą, reikalaujama užsiregistruoti Skaidrumo registre. Tik registruoti interesų grupių atstovai gali būti kviečiami kalbėti per viešus komitetų klausymus, talkinti ir dalyvauti Parlamento narių jungtinių grupių ir neoficialių grupių veikloje, gauti e. pašto pranešimus apie komitetų veiklą, kartu organizuoti renginius bei kreiptis į Parlamento pirmininką dėl renginių globojimo. Jie turi laikytis Elgesio kodekso, taikomo tiems, kurie registruojasi.


Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba susitarė nustatyti taisykles, kad interesų grupių atstovų veikla, vykdoma ES lygmeniu, taptų dar skaidresnė. Siūlomo naujojo tarpinstitucinio susitarimo tikslas – į lobistų registro taikymo sritį įtraukti ir Tarybą. Parlamentas, Taryba ir Komisija bendromis jėgomis siekia, kad registracija taptų de facto privaloma kaip prielaida tam tikrai lobistinei veiklai vykdyti.


Išsamesnė informacija apie taisykles, dėl kurių susitarta: Parlamentas pritaria naujosioms bendro privalomo Skaidrumo registro taisyklėms | Naujienos | Europos Parlamentas (europa.eu)



Išsamesnė informacija apie derybas: Pradžia | Tarpinstitucinės derybos dėl Skaidrumo registro | Europos Parlamentas (europa.eu)


Skaidrumas Parlamento nariams palaikant ryšius su interesų grupių atstovais


EP darbo taisyklėse nustatyta, kad pranešėjai, šešėliniai pranešėjai ir komitetų pirmininkai, rengdami kiekvieną pranešimą turi paskelbti informaciją internete apie suplanuotus susitikimus su interesų grupių atstovais, patenkančius į Tarpinstitucinio susitarimo dėl Skaidrumo registro taikymo sritį. Visi kiti Parlamento nariai kviečiami tai daryti savanoriškai. Informacija apie susitikimus skelbiama Parlamento narių asmeninio profilio puslapiuose.

Parlamento nariai, rengiantys pranešimus ar nuomones, gali nuspręsti prie jų pridėti informacijos apie poveikį teisės aktui sąrašą. Toks sąrašas parodo pranešėjo ar nuomonės referento gautų išorės ekspertinių žinių ir nuomonių spektrą. Tuomet jis paskelbiamas kartu su pranešimu ar nuomone, pastaruosius priėmus komitete.


Išsamesnė informacija: Lobistų grupės ir skaidrumas (europa.eu)



Parlamento narių elgesio kodeksas ir finansinių interesų deklaravimas


Europos Parlamento nariai turi laikytis Elgesio kodekso, kuriuo jie įpareigoti pateikti išsamią savo finansinių interesų deklaraciją, t. y. informuoti apie bet kokią (finansinę, personalo, materialinę) paramą, suteiktą ryšium su jų politine veikla. Parlamento nariai taip pat turi deklaruoti savo dalyvavimą trečiųjų šalių organizuojamuose renginiuose, kai jų kelionės, apgyvendinimo ar gyvenimo išlaidas atlygina arba tiesiogiai apmoka trečioji šalis.


Be to, ir Elgesio kodekse, ir EP darbo tvarkos taisyklėse pažymima, kad Parlamento nariai neturi užsiimti apmokama profesionalia lobistine veikla, tiesiogiai susijusia su ES sprendimų priėmimo procesu. Informacija, kurią Parlamento nariai pateikia savo deklaracijose, paskelbiama jų asmeninio profilio puslapyje.


Galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais

Europos Sąjungos piliečiai ir gyventojai turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, organų ir agentūrų dokumentais (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnis). Teisė susipažinti su dokumentais – esminis ES institucijų įgyvendinamos skaidrumo politikos komponentas.


Europos Parlamento viešo registro interneto svetainėje pateikiamos nuorodos į dokumentus, kuriuos ši institucija yra parengusi arba gavusi nuo 2001 m. gruodžio 3 d. Su didžiąja dalimi šių dokumentų galima tiesiogiai susipažinti interneto svetainėje. Iš ten juos galima ir atsisiųsti. Visa tai galima padaryti nemokamai.

Dokumentų, su kuriais negalima susipažinti tiesiogiai registre, galima paprašyti.




Piliečių užklausos

Piliečiai, pageidaujantys gauti informacijos apie Europos Parlamentą, jo pozicijas ir veiklą, struktūrą ir taisykles, galias ir procedūras, gali kreiptis Piliečių informavimo skyrių („Ask EP“).

2021 m. Parlamento biudžetas sudarė apie 2 mlrd. EUR.

Naudodamasis savo metiniu biudžetu, Parlamentas gali finansuoti savo 705 nario darbą ir dirbti 24 skirtingomis kalbomis. Tai sudaro penktadalį visų ES institucijų administracinių išlaidų ir, savo ruožtu, tik 1,2 proc. ES bendrojo biudžeto. Didžioji ES finansavimo dalis tiesiogiai investuojama valstybėse narėse.

Kaip priimamas sprendimas dėl biudžeto

Parlamento biudžeto sudarymo procedūra paprastai prasideda vasario mėn. Pasiūlymą, kuriame apibrėžiami ateinančių metų prioritetai ir ištekliai, pateikia generalinis sekretorius. Remdamasis juo Biuras, kurį sudaro Parlamento pirmininkas ir 14 jo pavaduotojų, tvirtina preliminarių biudžeto sąmatų projektus ir pateikia juos Biudžeto komitetui.

Vienas iš komiteto narių – pranešėjas biudžeto klausimu – skiriamas rengti pranešimą, kuriame nurodomi Parlamento darbo prioritetai ir pasiūlomos jiems skirtos pinigų sumos. Pirma dėl pranešimo balsuojama Biudžeto komitete, o tada per plenarinę sesiją – paprastai gegužės mėn. – dėl jo balsuoja visi EP nariai. Tuomet šios sąmatos įtraukiamos į ateinančių metų ES biudžeto projektą, kurį Parlamento nariai vėliausiai gruodžio mėn. iš dalies pakeičia ir patvirtina per plenarinę sesiją.

Apsilankymas Europos Parlamente yra unikali proga sužinoti, kaip veikia ES parlamentinė demokratija ir kodėl piliečių kasdienybei svarbūs Europos Parlamento priimami sprendimai. Parlamente lankytojams siūlomos pačios įvairiausios galimybės susipažinti su šios Europos Sąjungos institucijos darbu, istorija ir veikimu. Europos Parlamento darbo vietos, jo lankytojų centrai ir muziejai sulaukia daugybės lankytojų.

Turininga Parlamento programa lankytojams yra pritaikyta ir grupėms, ir savarankiškai atvykstantiems lankytojams.

Europos Parlamento plenarinių posėdžių salėse Briuselyje ir Strasbūre kasmet apsilanko apie pusė milijono žmonių iš ES ir kitų šalių. Nemažai jų atvažiuoja su grupėmis (pakviestomis Parlamento nario arba vykstančiomis savo iniciatyva), tačiau pastaraisiais metais auga ir savarankiškai atvykstančių lankytojų skaičius. Grupes pasitinka Parlamento darbuotojai, kurie papasakoja apie Europos Parlamento darbą ir vaidmenį. Grupės turi galimybę susitikti su Parlamento nariais ir apsilankyti plenarinių posėdžių salėje. Savarankiškai atvykstantys lankytojai plenarinių posėdžių salę gali apžiūrėti naudodamiesi multimedijos gidu, kuriame informacija pateikiama 24-iomis kalbomis, stebėti plenarinį posėdį arba rezervuoti vietą per pokalbį su vienu iš Parlamento pranešėjų plenarinių posėdžių salėje.

Europos Parlamentas yra įsitikinęs, kad visuomenei turėtų būti sudaroma galimybė lengvai gauti informacijos apie jo veiklą ir apsilankyti jo patalpose. Jo nuomone, skaidrumas svarbus norint naudotis demokratinėmis teisėmis Europos Sąjungoje. Kadangi dėl atstumo, kurį tenka įveikti, ne kiekvienas ES pilietis pajėgus susimokėti už kelionę į Briuselį ir Strasbūrą, tam tikrais atvejais Parlamentas padeda padengti dalį Parlamento narių pakviečiamų grupių išlaidų.

Grupių ir asmenų lankymasis Europos Parlamente © Europos Sąjunga 2018 – EP  

Į Briuselį atvykstantys lankytojai gali apsilankyti Parlamentariume ir Europos istorijos namuose, kurie veikia atskirose patalpose ir dirba savaitgaliais. Be to, Parlamente rengiamas populiarus vaidmenų žaidimas vidurinių mokyklų moksleiviams. Žaidimas sukurtas pagal darbo Europos Parlamente pavyzdį, taigi dalyviams tenka tapti Parlamento nariais ir dalyvauti derybose dėl teisės aktų, kurie paveikia kasdienį europiečių gyvenimą.

Dalį ekskursijos Strasbūre sudaro apsilankymas erdvėje, vadinamoje Simone Veil parlamentariumu, kurioje įrengtas 360 laipsnių ekranas ir galima naudotis interaktyviomis priemonėmis. Parlamento patalpose Strasbūre vyksta ir renginiai, organizuojami pagal moksleiviams skirtą programą Euroscola, kurių metu tūkstančiai 16–18 metų amžiaus moksleivių tampa Parlamento nariais vienai dienai.

Kad Europos Parlamentas priartėtų prie piliečių, įvairiose valstybėse narėse buvo atidaryti mažesni lankytojų centrai. Planuojamai, kad po tokį centrą veiks visose valstybėse narėse. Šių centrų, vadinamų „Europa Experience“, tikslas – priartinti Europą prie žmonių, pasiūlyti jiems informacijos ir paraginti piliečius būti aktyviais.


Lankytojų programa neapsiriboja vien fiziniu lankymusi. Europos Parlamentas plečia savo internetinę / skaitmeninę programą ir nuo šiol siūlo, pvz., EP pokalbius internetu bei Europos jaunimo seminarus.

Dalyvaudami EP pokalbiuose internetu, lankytojai gali pagilinti žinias apie šios institucijas galias, vaidmenį ir veiklą. Šiuo tikslu siūlomas internetinis pristatymas bei klausimų ir atsakymų sesija, kurie pritaikomi pagal tai, kas domina grupę. EP pokalbiai internetu rengiami bet kuria iš 24-ių oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų.

Internetiniai Europos jaunimo seminarai telkia jaunimą iš įvairių ES šalių: kartu jie kelia idėjas, diskutuoja ir rengia debatus socialinių iššūkių klausimais. Įsilieję į tarpkultūrę grupę, jie kartu nagrinėja šiandienos Europai aktualias temas. Sugalvotus novatoriškus sprendimus dalyviai pristato Europos Parlamentui. Internetiniai Europos jaunimo seminarai paprastai rengiami anglų, prancūzų arba vokiečių kalba.

Kasmet gegužės mėnesį Parlamentas švenčia Europos dieną, kurios proga įvairios Parlamento tarnybos ir frakcijos organizuoja daugybę renginių Strasbūre ir Briuselyje.