Ramiojo vandenyno regionas

Šioje faktų suvestinėje paaiškinami ES santykiai, partnerystės ir susitarimai su 17 valstybių ir trimis ES asocijuotosiomis užjūrio šalimis ir teritorijomis Ramiojo vandenyno regione. Joje išsamiai aprašomos ES ir Australijos, ES ir Naujosios Zelandijos, taip pat ES ir 15 valstybių, kurias ES įvardijo kaip Ramiojo vandenyno salų valstybes, partnerystės. Joje taip pat aptariamas Europos Parlamento dalyvavimas rengiant Samoa susitarimą ir jo tarpparlamentinis bendradarbiavimas su Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis.

Teisinis pagrindas

  • Europos Sąjungos sutartis: V antraštinė dalis (ES išorės veiksmai);
  • Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo: I–III ir V antraštinės dalys (bendra prekybos politika, vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba, tarptautiniai susitarimai);
  • ES ir Australijos pagrindų susitarimas;
  • ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimas dėl santykių ir bendradarbiavimo;
  • Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (AKRVO) narių partnerystės susitarimas (Samoa susitarimas).
  • ES ir Ramiojo vandenyno regionas

    ES ir Ramiojo vandenyno regionas palaiko ilgalaikius santykius, puoselėja bendras vertybes ir stiprius ekonominius bei prekybos ryšius. ES regione užmezgė partnerystes su Australija, Naująja Zelandija, 15 Ramiojo vandenyno regiono salų valstybių ir trimis regiono ES asocijuotosiomis užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT).

    ES, Australija ir Naujoji Zelandija yra bendramintės partnerės, turinčios bendras vertybes ir interesus. ES puoselėja ilgalaikius tvirtus santykius su abiejų valstybių valdžios ir privačiojo sektoriaus atstovais sprendžiant įvairius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su klimato kaita, nelaimių rizikos mažinimu, taisyklėmis grindžiama pasaulio prekyba, saugumu ir vystymusi, technologiniais tyrimais ir žmogaus teisėmis.

    ES ir Ramiojo vandenyno salų santykiai tradiciškai grindžiami vystomuoju bendradarbiavimu vykdant ES ir AKRVO narių partnerystę. Pastaraisiais metais šie santykiai apėmė ir kitus sektorius, pavyzdžiui, aplinkos, gero valdymo, energetikos, klimato kaitos, žuvininkystės ir žmogaus teisių.

    A. Australija ir Naujoji Zelandija

    1. Australija

    ES ir Australija puoselėja ilgalaikę partnerystę, kuri prasidėjo XX a. septintajame dešimtmetyje. Dabartinių santykių pagrindas – 2017 m. ES ir Australijos pagrindų susitarimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama politiniam dialogui, saugumo klausimams, tarptautiniam bendradarbiavimui, ekonomikai ir prekybai, teisingumui, kultūrai ir švietimui, energetikai ir aplinkai. Šis susitarimas įsigaliojo 2022 m. spalio mėn.

    Australija yra svarbi ES prekybos partnerė. 2022 m. ES buvo trečia pagal dydį Australijos partnerė vykdant abipusę prekybą prekėmis, kurios vertė iš viso siekė 56,4 mlrd. EUR. Australija yra aštuoniolikta pagal dydį ES prekybos partnerė, o pagrindinės ES eksporto kategorijos yra mašinos ir cheminės medžiagos. Į ES Australija daugiausia eksportuoja mineralus, žaliavas ir pagamintus daiktus.

    Nuo 2018 m. ES ir Australija derasi dėl visapusiško laisvosios prekybos susitarimo (LPS), kuris palengvintų abiejų partnerių prekybinius mainus. 2023 m. balandžio mėn. Briuselyje įvyko penkioliktasis derybų raundas, tačiau susitarimo šalims nepavyko pasiekti susitarimo, visų pirma dėl žemės ūkio produktų. 2023 m. rugpjūčio 31 d. atnaujintas dialogas dėl laisvosios prekybos dalyvaujant Australijos prekybos ministrui Donui Farrellui ir už prekybą atsakingam ES Komisijos nariui Valdžiui Dombrovskiui.

    2022 m. lapkričio mėn. įvyko Australijos ir ES vadovų susitikimas. Jame daugiausia dėmesio skirta Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, kintančioms strateginėms perspektyvoms Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir taisyklėmis grindžiamos daugiašalės tvarkos propagavimui, klimato kaitai, aplinkai ir biologinei įvairovei, JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui, žmogaus teisėms ir darbuotojų teisėms, energetikai, skaitmeninei transformacijai ir kitiems bendrus interesus atitinkantiems klausimams.

    2024 m. ES patvirtino savo aukšto lygio politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Australija ir Naująja Zelandija. ES ir kiekviena iš valstybių rengia reguliarius susitikimus ministerijų ir parlamentų lygmeniu. Juose aptariami saugumo klausimai ir bendri veiksmai kovos su klimato kaita ir ekonominio bei prekybos bendradarbiavimo srityse. Tačiau prireikė šiek tiek laiko, kol buvo atnaujintos derybos dėl ES ir Australijos LPS. 2024 m. balandžio 1 d. už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson Sidnėjuje susitiko su Australijos už klimato kaitą ir energetiką atsakingu ministru Chrisu Bowenu ir už išteklius bei Šiaurės Australiją atsakinga ministre Madeleine King. 2024 m. balandžio 8 d. Komisijos narė K. Simson dar kartą susitiko su ministre M. King Kanberoje, o 2024 m. gegužės 28 d. ES ir Australijos ministrai (konkrečiai, Madeleine King ir Don Farrell) pasirašė Susitarimo memorandumą dėl strateginių žaliavų. Tiesioginis parlamentinis bendradarbiavimas buvo atnaujintas netrukus po 2024 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimų. 2024 m. gruodžio 2 d. Briuselyje įvyko 43-iasis ES ir Australijos tarpparlamentinis susitikimas, o 2025 m. spalio 27 d. Kanberoje – 44-asis tarpparlamentinis susitikimas.

    2026 m. kovo mėn. ES ir Australija užbaigė derybas dėl LPS. Susitarimu bus panaikinta daugiau kaip 99 proc. ES eksportui į Australiją taikomų tarifų, o ES eksportuotojai kasmet sutaupys iki 1 mlrd. EUR muitų. Tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį ES metinis eksportas padidės 33 proc., o BVP iki 2030 m. padidės 4 mlrd. EUR. Susitarimu taip pat bus pagerinta ES prieiga prie ypatingos svarbos mineralų. Taip pat bus užtikrinta, kad būtų naudojamos ES prekių geografinės nuorodos (GN), kuriomis bus apsaugoti 396 alkoholio, žemės ūkio ir maisto produktai. Tačiau Australija užsitikrino tam tikrą lankstumą kai kurių GN atžvilgiu, nustatydama laipsniško panaikinimo laikotarpį.

    LPS saugomos jautrios ES žemės ūkio rinkos, ES pasiliekant teisę nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias persotinimui. Kitas iš pagrindinių LPS elementų yra Australijos ir ES investicijos į tvarumą. Tai apima saistantį įsipareigojimą siekti Paryžiaus susitarimo klimato srities tikslų ir išsaugoti biologinę įvairovę, tausiąją žvejybą ir miškininkystę. Be to, LPS bus liberalizuota prekyba prekėmis ir paslaugomis, kuriomis švelninama klimato kaita, ir investicijos į jas, panaikinant atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energiją taupantiems produktams taikomus tarifus.

    Kartu su LPS Australija ir ES taip pat oficialiai pradėjo derybas dėl Australijos prisijungimo prie programos „Europos horizontas“ – pavyzdinės ES 93,5 mlrd. EUR mokslinės kompetencijos ir inovacijų finansavimo programos. Tai sustiprins Australijos ir ES bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir švietimo srityje. Australija jau aktyviai dalyvauja programoje, jos tyrėjai ir organizacijos prisideda prie daugiau kaip 200 programos „Europos horizontas“ projektų, susijusių su ypatingos svarbos žaliaviniais mineralais, skaitmeninėmis inovacijomis, sveikata ir švaria energija. Visapusiškas prisijungimas prie programos „Europos horizontas“ sudarytų sąlygas Australijos tyrėjams pasinaudoti ES finansavimo galimybėmis.

    2. Naujoji Zelandija

    ES ir Naujosios Zelandijos santykius šiuo metu reglamentuoja ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimas dėl santykių ir bendradarbiavimo, kuris buvo pasirašytas 2016 m. spalio mėn. ir įsigaliojo 2022 m. liepos mėn. Partnerystės susitarimas dėl santykių ir bendradarbiavimo sudaro palankesnes sąlygas dvišaliam bendradarbiavimui, nes stiprinamas politinis dialogas ir bendradarbiavimas ekonomikos, prekybos ir daugelyje kitų sričių, pradedant inovacijomis, švietimu ir kultūra ir baigiant migracija, kova su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, taip pat vystomas glaudesnis teisminis bendradarbiavimas.

    Po to, kai įsigaliojo Partnerystės susitarimas dėl santykių ir bendradarbiavimo, pirmasis Jungtinio komiteto posėdis surengtas 2023 m. vasario mėn., o antrasis – 2024 m. gegužės 27 d. Briuselyje. Daugiausia dėmesio šiuose posėdžiuose skirta užsienio politikos (visų pirma atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Kinijos ekspansiją), saugumo, prekybos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, darnaus vystymosi, žmogaus teisių ir teisingumo klausimams. Vadovai palankiai įvertino tai, kad užbaigtos derybos dėl ES ir Naujosios Zelandijos LPS ir Naujosios Zelandijos dalyvavimo mokslinių tyrimų programoje „Europos horizontas“ ir kad buvo pasirašytas susitarimas dėl keitimosi asmens duomenimis.

    ES ir Naujoji Zelandija glaudžiai bendradarbiauja prekybos politikos srityje, tiek dvišaliu pagrindu, tiek PPO – taisyklėmis grindžiamoje prekybos sistemoje. 2024 m. ES buvo ketvirta pagal dydį Naujosios Zelandijos prekybos partnerė – jai teko 6,6 proc. viso Naujosios Zelandijos eksporto ir 12,5 proc. jos importo. Naujoji Zelandija ir ES susitarė stiprinti bendradarbiavimą kovos su klimato kaita srityje, be kita ko, palaikydamos aukšto lygio dialogą klimato ir žemės ūkio klausimais ES strateginio dialogo dėl žemės ūkio rėmuose. Dvišaliai parlamentiniai santykiai toliau plėtojami, o tie bendri įsipareigojimai taip pat buvo aptarti 2024 m. spalio 17 d. Briuselyje vykusiame 28-ajame ES ir Naujosios Zelandijos tarpparlamentiniame susitikime ir 2025 m. liepos 21–23 d. Velingtone vykusiame 29-ajame ES ir Naujosios Zelandijos tarpparlamentiniame susitikime.

    B. Ramiojo vandenyno salų valstybės

    ES yra užmezgusi partnerystę su 15 Ramiojo vandenyno salų šalių:

    • Fidžiu, Papua Naująją Gvinėja, Saliamono Salomis ir Rytų Timoru, kurios kartu sudaro daugiau nei 90 proc. regiono sausumos ploto ir gyventojų skaičiaus;
    • 11 Ramiojo vandenyno valstybių, kurias kartu su Saliamono Salomis JT paskelbė Ramiojo vandenyno mažomis besivystančiomis salų valstybėmis: Kuko Salomis, Kiribačiu, Mikronezija, Nauru, Niuje, Palau, Maršalo Salomis, Samoa, Tonga, Tuvalu ir Vanuatu.
    • 15-os Ramiojo vandenyno salų šalių bendras plotas yra 528 000 km² ir jos priklauso AKRVO. ES, palaikydama santykius su Ramiojo vandenyno regiono salų šalimis, daugiausia dėmesio skiria vystomajam bendradarbiavimui, vandenynų valdymui ir klimato kaitai.

      ES strategija nepriklausomų Ramiojo vandenyno salų šalių atžvilgiu nustatyta 2012 m. bendrame komunikate „Atnaujinama ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partnerystė“. Ji buvo atnaujinta 2021 m. priėmus ES strategiją dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Tuo metu strategija buvo grindžiama Kotonu susitarimu su AKRVO valstybėmis. 2023 m. lapkričio mėn. ES ir AKRVO oficialiai pasirašė naują partnerystės susitarimą – Samoa susitarimą. Pagrindiniai naujojo susitarimo aspektai – bendradarbiavimas prekybos ir investicijų, vystymosi ir regionalizavimo srityse. Jis apima daug sričių, pavyzdžiui, tvarų vystymąsi ir augimą, žmogaus teises ir taiką bei saugumą, siekiant skatinti regioninę integraciją. Susitarimas pradėtas preliminariai taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d. Jis tapo nauju teisiniu pagrindu ir juo remiantis 20 metų bus reglamentuojami ES ir AKRVO narių politiniai, ekonominiai ir bendradarbiavimo santykiai.

      C. ES asocijuotosios užjūrio šalys ir teritorijos

      Skirtingose pasaulio dalyse yra trylika ES asocijuotųjų užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT). Tai nėra nepriklausomos šalys – jos skirtingu mastu priklauso nuo trijų ES valstybių narių, su kuriomis palaiko ypatingus ryšius: Danijos, Prancūzijos ir Nyderlandų. Ramiojo vandenyno regione yra trys ES asocijuotosios UŠT, visos susijusios su Prancūzija: Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Polinezija, Volisas ir Futūna.

      D. Samoa susitarimas

      Samoa susitarimas grindžiamas bendru pagrindu, kuriame išdėstytos vertybės ir principai, apjungiantys abi susitarimo šalis. Be to, juo nustatomi trys konkretūs regioniniai protokolai Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionams, kurių tikslas yra skatinti regioninę integraciją. Regioniniai protokolai sudaro sąlygas steigti autonomines struktūras, skirtas nepriklausomai palaikyti ES ir trijų susijusių regionų santykius (žr. 5.6.6). Susitarime taip pat numatytas tvirtas parlamentinis aspektas – nuolatinė AKRVO ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja atliks aiškų patariamąjį vaidmenį. Be to, siekiant atspindėti tvirtą naujojo susitarimo regioninį aspektą, į jį taip pat įtrauktos trys regioninės parlamentinės asamblėjos, kurios veiks autonomiškai ir taip pat atliks aiškų patariamąjį vaidmenį.

      Europos Parlamento pozicija dėl Samoa susitarimo rengimo buvo išreikšta trijose rezoliucijose:

      • rezoliucijoje dėl AKR ir ES santykių po 2020 m. (2016 m. spalio 4 d.);
      • rezoliucijoje dėl būsimų derybų dėl naujo ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo (2018 m. birželio 14 d.);
      • rezoliucijoje dėl vykstančių derybų dėl naujo ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo (2019 m. lapkričio 28 d.).
      • Šiose rezoliucijose Europos Parlamentas palankiai įvertino bendrą AKRVO ir ES bendradarbiavimo struktūrą ir dar kartą priminė partnerystės parlamentinio aspekto svarbą. ES yra penkta pagal dydį AKRVO Ramiojo vandenyno regiono prekybos partnerė, kurios prekybos vertė 2024 m. siekė 3,8 mlrd. EUR. ES ir Ramiojo vandenyno valstybių ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) 2011 m. sausio mėn. ratifikavo Europos Parlamentas, o 2011 m. gegužės mėn. – Papua Naujoji Gvinėja. Fidžio vyriausybė susitarimą pradėjo taikyti 2014 m. liepos mėn. 2018 m. gruodžio mėn. prie susitarimo prisijungė ir jį taikyti pradėjo Samoa. 2020 m. gegužės mėn. prie susitarimo taip pat prisijungė ir jį taikyti pradėjo Saliamono Salos. 2024 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas patvirtino Tongos, Niujės ir Tuvalu prisijungimą prie EPS.

        ES yra trečia pagal dydį paramos vystymuisi teikėja AKRVO valstybėms po Australijos ir Japonijos. 2021–2027 m. ES parama Ramiojo vandenyno regiono vystymuisi (įskaitant paramą, teikiamą Ramiojo vandenyno regiono UŠT) siekia apie 750 mln. EUR.

        ES kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė („Globali Europa“) įsigaliojo 2021 m. ir tapo pagrindine ES šalims partnerėms skirta bendradarbiavimo ir vystymosi finansavimo priemone pagal ES ilgalaikį 2021–2027 m. biudžetą. Be kitų priemonių, į ją įtrauktas ir Europos plėtros fondas (EPF), kuris anksčiau nebuvo įtrauktas į ES biudžetą. EPF įtraukus į ES biudžetą stiprinami Europos Parlamento priežiūros įgaliojimai ir didinamas visos ES išorės pagalbos viešasis teisėtumas ir politinis matomumas.

        Ramiojo vandenyno salų valstybės patiria didelių vystymosi ir su klimato kaita susijusių sunkumų. Kalbant apie klimato kaitą, per 2015 m. vykusią 21-ąją JT klimato kaitos konferenciją (COP 21) ES ir Ramiojo vandenyno mažos besivystančios salų valstybės pritarė Paryžiaus susitarimo sudarymui. 23-iajai JT klimato kaitos konferencijai (COP 23), kuri vyko Bonoje (Vokietija) 2017 m. lapkričio 6–17 d., pirmininkavo Fidžis.

        Ramiojo vandenyno salų forumas – tai politinė 18-os narių grupė, su kuria ES palaiko ryšius vystymosi finansavimo ir prekybos derybų klausimais. Grupės nariai yra: Australija, Kuko Salos, Mikronezija, Fidžis, Kiribatis, Nauru, Naujoji Zelandija, Niujė, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Maršalo Salos, Samoa, Saliamono Salos, Tonga, Tuvalu, Vanuatu, Naujoji Kaledonija ir Prancūzijos Polinezija.

        2025 m. rugpjūčio mėn., pasirašius Natadolos deklaraciją, buvo sukurta Ramiojo vandenyno valstybių tarpparlamentinė asamblėja. Tai regioninė Ramiojo vandenyno salų parlamentų ir teisėkūros asamblėjų asociacija, skatinanti savo narių tarpparlamentinius ryšius ir dialogą, bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi bei žiniomis. Ramiojo vandenyno valstybių tarpparlamentinės asamblėjos būstinė yra Tahityje, kur 2026 m. rugsėjo mėn. vyks pirmoji generalinė asamblėja.

        Europos Parlamento vaidmuo

        Europos Parlamentas santykius su Australijos parlamentu ir Naujosios Zelandijos parlamentu užmezgė dar 1979 m., kai buvo įsteigta Europos Parlamento delegacija ryšiams su Australija ir Naująja Zelandija. Nuo to laiko ši delegacija reguliariai rengia tarpparlamentinius susitikimus su Australijos ir Naujosios Zelandijos parlamentų atstovais, kad būtų puoselėjami santykiai su abiem valstybėmis ir aptarti bendrus interesus atitinkantys klausimai, kaip antai žemės ūkis, energetika, aplinka ir klimato kaita, vystymasis ir ekonominis bendradarbiavimas, mokslas ir technologijos, prekyba, visuotinio ir regioninio saugumo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione skatinimas, kova su terorizmu ir žmogaus teisės. 42-asis ES ir Australijos tarpparlamentinis susitikimas vyko 2022 m. gruodžio mėn. Briuselyje. 27-asis ES ir Naujosios Zelandijos tarpparlamentinis susitikimas vyko 2023 m. vasario mėn. Velingtone ir Kraistčerče.

        Europos Parlamento delegacija Ramiojo vandenyno valstybių ir ES parlamentinėje asamblėjoje, kurią sudaro vienodas skaičius ES ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių atstovų, atstovauja Parlamentui plėtojant santykius su Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis. Pagrindinė delegacijos užduotis – rengti Ramiojo vandenyno valstybių ir ES parlamentinės asamblėjos posėdžius, vertinti ir stebėti Europos Parlamento veiklą, organizuoti susitikimus su aukšto lygio ramiojo vandenyno valstybių atstovais ir aptarti aktualius klausimus, susijusius su Samoa susitarimo įgyvendinimu. 2024 m. vasario 21 d. Luandoje (Angola) įvyko AKRVO ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (kurioje taip pat dalyvavo Afrikos ir Karibų jūros regiono atstovai) pirmoji sesija, kurios tema buvo „Nauja AKRVO ir ES santykių kryptis – žmonių vadovaujamos partnerystės link“. Šio posėdžio metu surengtas Ramiojo vandenyno valstybių ir ES parlamentinės asamblėjos steigiamasis posėdis.

        Šią faktų suvestinę parengė Europos Parlamento sekretoriatai, atsakingi už delegacijas ryšiams su Ramiojo vandenyno salomis, Australija ir Naująja Zelandija. Daugiau informacijos rasite Europos Parlamento delegacijos Ramiojo vandenyno valstybių ir ES parlamentinėje asamblėjoje ir Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Australija ir Naująja Zelandija interneto svetainėse.

         

        Jonas KRAFT / Niccolò RINALDI