Asmens duomenų apsauga ir pagarba privačiam gyvenimui yra teisiškai užtikrintinos pagrindinės teisės, kurių negalima aukoti dėl komercinių ar politinių interesų. Europos Parlamentas visuomet primygtinai pabrėžia, kad būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp siekio didinti saugumą ir užtikrinti žmogaus teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą ir privatumą. 2018 m. gegužės mėn. įsigaliojo naujos ES duomenų apsaugos taisyklės, kurios skaitmeniniame amžiuje padės sustiprinti piliečių teises ir supaprastinti taisykles įmonėms.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnis;

ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniai.

Tikslai

Sąjunga privalo užtikrinti, kad būtų nuosekliai taikoma ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta pagrindinė teisė į duomenų apsaugą. Atsižvelgiant į eksponentinį perduodamų duomenų apimties augimą, kurio didžiausia dalis tenka ES, JAV ir Kanadai, reikia stiprinti ES poziciją dėl asmens duomenų apsaugos visose ES politikos srityse.

Laimėjimai

A. Institucinė sistema

1. Lisabonos sutartis

Prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, teisės aktai dėl asmens duomenų apsaugos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje priklausė pirmajam ramsčiui (duomenų apsauga asmeniniais ir komerciniais tikslais, kuriai buvo taikomas Bendrijos metodas) ir trečiajam ramsčiui (duomenų apsauga teisėsaugos tikslais, kuri buvo užtikrinama tarpvyriausybiniu lygmeniu). Taigi, sprendimai šiose dviejose srityse buvo priimami laikantis skirtingų taisyklių. Ramsčių sistemos nebeliko įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kurioje numatytas tvirtesnis aiškesnės ir veiksmingesnės duomenų apsaugos sistemos vystymo pagrindas, be to, numatyti nauji Parlamento, tapusio viena iš teisėkūros institucijų, įgaliojimai. SESV 16 straipsnyje numatyta, kad Parlamentas ir Taryba nustato fizinių asmenų apsaugos taisykles Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi.

2. Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės strateginės gairės

Po Tamperės ir Hagos programų (priimtų atitinkamai 1999 m. spalio mėn. ir 2004 m. lapkričio mėn.) 2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino naują daugiametę 2010–2014 m. laikotarpio laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programą, žinomą Stokholmo programos pavadinimu. Vadovaudamasi SESV 68 straipsniu, Europos Vadovų Taryba 2014 m. birželio mėn. išvadose apibrėžė ateinančių metų teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires, susijusias su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve. Vienas svarbiausių tikslų – užtikrinti geresnę asmens duomenų apsaugą ES.

B. Pagrindiniai teisės aktai dėl duomenų apsaugos

1. ES pagrindinių teisių chartija

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose pripažįstama, kad pagarba privačiam gyvenimui ir asmens duomenų apsaugos užtikrinimas yra glaudžiai susijusios, bet savarankiškos pagrindinės teisės.

2. Europos Taryba

a. 1981 m. 108-oji konvencija

1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos 108-oji konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu – pirmas duomenų apsaugos srityje priimtas teisiškai privalomas tarptautinis dokumentas. Jos tikslas – užtikrinti, kad, tvarkant asmens duomenis automatizuotai, būtų gerbiamos kiekvieno asmens teisės ir pagrindinės laisvės, o svarbiausia – teisė į privatų gyvenimą. Protokole, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija, siekiama išplėsti konvencijos taikymo sritį, padidinti duomenų apsaugos lygį ir veiksmingumą.

b. Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK)

1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą.

3. Šiuo metu galiojantys ES teisės aktai dėl duomenų apsaugos

a. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) pradėtas taikyti 2018 m. gegužės mėn. Šiomis taisyklėmis siekiama visus ES piliečius apsaugoti nuo privatumo ir duomenų saugumo pažeidimų pasaulyje, kuriame vis didesnį poveikį turi duomenys, tuo pačiu metu sukuriant aiškesnę ir nuoseklesnę sistemą įmonėms. Piliečių teisės apima aiškų ir išreikštą sutikimą, kad jų duomenys būtų tvarkomi, ir teisę gauti aiškią ir suprantamą informaciją apie šį tvarkymą; teisę būti pamirštam: piliečiai gali prašyti, kad jų duomenys būtų ištrinti; teisę perkelti duomenis iš vieno paslaugų teikėjo saugyklos į kito paslaugų teikėjo saugyklą (pvz., pereinant iš vieno socialinio tinklo į kitą) ir teisę žinoti, kada buvo įsilaužta į asmens duomenų sistemas. Naujos taisyklės taikomos visoms ES veikiančioms bendrovėms, net jei jos įsikūrusios už ES ribų. Be to, galima taikyti taisomąsias priemones, pvz., įspėjimus ir nurodymus, ar baudas bendrovėms, kurios nesilaiko taisyklių.

2024 m. liepos 25 d. Europos Komisija pateikė savo antrąją Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo ataskaitą. 2025 m. liepos 16 d. Komisija Briuselyje surengė įgyvendinimo dialogą BDAR taikymo klausimais. Šis dialogas vyko po tokių iniciatyvų kaip Komisijos „Omnibus“ pasiūlymas atleisti subjektus, kuriuose dirba mažiau nei 750 darbuotojų, nuo pareigos saugoti duomenis pagal BDAR.

2023 m. Komisija pasiūlė naują reglamentą dėl BDAR procedūrinių taisyklių, kuriuo siekiama supaprastinti duomenų apsaugos institucijų bendradarbiavimą užtikrinant BDAR vykdymą tarpvalstybiniais atvejais. Juo nustatomos procedūrinės taisyklės, kurių turi laikytis duomenų apsaugos institucijos, taikydamos BDAR tais atvejais, kurie daro poveikį asmenims daugiau nei vienoje valstybėje narėje. 2025 m. spalio 21 d. Parlamentas patvirtino naujas taisykles, kuriomis siekiama paspartinti tarpvalstybinį BDAR vykdymo užtikrinimą, taip išaiškindamas atitinkamas procedūras ir teises.

b. Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva

2018 m. gegužės mėnesį pradėta taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR. Pagal direktyvą saugoma piliečių pagrindinė teisė į duomenų apsaugą, kai asmens duomenis naudoja teisėsaugos institucijos. Ja užtikrinama, kad nukentėjusiųjų, liudytojų ir įtariamųjų asmens duomenys būtų tinkamai apsaugoti, ir palengvintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu. 2022 m. liepos 25 d. Europos Komisija kiek vėluodama paskelbė Teisėsaugos direktyvos taikymo ir veikimo ataskaitą. Vėliau Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto užsakymu atliktame vertinimo tyrime pateiktas kritiškas Teisėsaugos direktyvos įgyvendinimo vertinimas.

c. Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 2009 m. lapkričio 25 d. buvo iš dalies pakeista Direktyva 2009/136/EB. Joje sprendžiamas keblus duomenų saugojimo klausimas, kuris buvo ne kartą pateiktas ES Teisingumo Teismui (ESTT) ir dėl kurio buvo priimta daug sprendimų, pvz., 2020 m. sprendimas, kuriame padaryta išvada, kad pagal ES teisę draudžiamas bendras ir nediferencijuotas srauto ir buvimo vietos duomenų saugojimas.

Jau kurį laiką tebevyksta diskusijos dėl 2017 m. pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB (Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių). Parlamento ekspertai nurodė, kad jis turėtų pasipriešinti Tarybos pastangoms neleisti taikyti Europos duomenų apsaugos principų.

2025 m. vasario mėn. Komisija savo 2025 m. darbo programoje nurodė, kad atšauks pasiūlymą dėl naujo E. privatumo reglamento (kuriuo pakeičiama dabartinė E. privatumo direktyva). Liepos mėn. Komisija patvirtino atšaukimą, kuris spalio 6 d. buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Dabartinė E. privatumo direktyva ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę aktai lieka galioti.

d. Asmens duomenų tvarkymui Sąjungos institucijose ir įstaigose taikomas reglamentas

2018 m. gruodžio 11 d. įsigaliojo 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB.

e. Duomenų apsaugos straipsniai konkrečių sektorių teisės aktuose

Be pirmiau nurodytų pagrindinių duomenų apsaugos teisės aktų, konkrečios nuostatos dėl duomenų apsaugos taip pat nustatytos konkrečius sektorius reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip antai:

  • 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais 13 straipsnyje (dėl asmens duomenų apsaugos);
  • 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2025/12 dėl išankstinės informacijos apie keleivius rinkimo ir perdavimo siekiant sustiprinti ir palengvinti patikrinimus kertant išorės sieną ir 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2025/13 dėl išankstinės informacijos apie keleivius rinkimo ir perdavimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais 4 straipsnyje (dėl duomenų rinkimo);
  • 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) VI skyriuje (dėl duomenų apsaugos priemonių);
  • 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, VIII skyriuje (dėl duomenų apsaugos);
  • 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) II skyriuje draudžiama įvairi DI praktika, susijusi su konkrečiais duomenų naudojimo būdais, o III skyriuje nustatyta pareiga atlikti didelės rizikos DI sistemų poveikio duomenų apsaugai vertinimus.
  • 4. Pagrindiniai ES susitarimai dėl transatlantinio duomenų perdavimo

    a. Komercinių duomenų perdavimas: sprendimai dėl tinkamumo ir ES ir JAV duomenų privatumo sistema

    Pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 45 straipsnį Komisija turi įgaliojimus nustatyti, ar ES nepriklausanti šalis siūlo tinkamą duomenų apsaugos lygį pagal savo vidaus teisės aktus arba prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.

    Kadangi perduodamų duomenų srautas tarp ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų eksponentiškai išaugo, nes Jungtinėse Amerikos Valstijose dominuoja privati reklama ir sekimas internete, Parlamentas priėmė ne vieną rezoliuciją, kurioje išreikštas susirūpinimas dėl transatlantinių duomenų srautų. Visų pirma, Parlamentas mano, kad sprendimas dėl ES ir JAV privatumo skydo neužtikrina tinkamo apsaugos lygio, kurio reikalaujama pagal ES teisę, nors ES Teisingumo Teismas yra ne kartą pripažinęs negaliojančiais Komisijos sprendimus dėl tinkamumo, susijusius su JAV (žr. 2015 m. ES Teisingumo Teismo sprendimą dėl „saugaus uosto“ principų byloje Schrems ir 2020 m. sprendimą dėl ES ir JAV privatumo skydo byloje Schrems II).

    Nepaisant to, kad JAV nebuvo atlikta duomenų apsaugos režimo reforma, Komisija pasiekė dar vieną susitarimą su JAV ir pateikė pasiūlymą dėl dar vienos ES ir JAV duomenų privatumo sistemos. LIBE komitetui pateikus pasiūlymą, 2023 m. gegužės 11 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir JAV duomenų privatumo sistemos teikiamos apsaugos tinkamumo, kurioje padarė išvadą, kad ES ir JAV duomenų privatumo sistema neužtikrina esminio apsaugos lygio lygiavertiškumo, ir paragino Komisiją tęsti derybas su JAV kolegomis, tačiau nepriimti išvados dėl tinkamumo, kol nebus visapusiškai įgyvendintos visos Parlamento rezoliucijoje ir Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) nuomonėje pateiktos rekomendacijos.

    2023 m. liepos 10 d. Komisija priėmė trečiąją ES ir JAV duomenų privatumo sistemą. 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Bendrasis Teismas (byla T-553/23Latombe / Europos Komisija) atmetė ieškinį dėl sprendimo dėl ES ir JAV duomenų privatumo sistemos tinkamumo panaikinimo, taip išlaikydamas jos galiojimą. Savo pranešime spaudai Bendrasis Teismas patvirtino, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Jungtinės Amerikos Valstijos užtikrino adekvatų asmens duomenų, perduodamų iš Sąjungos šios šalies organizacijoms, apsaugos lygį.

    b. ES ir JAV bendrasis susitarimas

    Parlamentas pagal pritarimo procedūrą dalyvavo tvirtinant ES ir JAV susitarimą dėl asmens informacijos, susijusios su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu ar baudžiamuoju persekiojimu už jas, apsaugos, taip pat vadinamą „bendruoju susitarimu“. Šio susitarimo tikslas – užtikrinti asmeninės informacijos, perduodamos teisėsaugos tikslais vykdant transatlantinį bendradarbiavimą, aukšto lygmens apsaugą (kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu srityje).

    c. ES ir JAV Terorizmo finansavimo sekimo programa (TFSP)

    ES ir JAV pasirašė dvišalį susitarimą dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš ES į JAV Terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais.

    5. ES duomenų apsaugos priežiūros institucijos

    Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) – tai nepriklausoma priežiūros institucija, užtikrinanti, kad ES institucijos ir įstaigos laikytųsi savo prievolių, susijusių su duomenų apsauga. Svarbiausios EDAPP pareigos – priežiūra, konsultavimas ir bendradarbiavimas. EDAPP nagrinėja skundus ir pataria dėl politikos ir teisės aktų, kurie daro poveikį privatumui. EDAPP taip pat siekia didinti informuotumą apie pavojus ir apsaugoti žmonių teises ir laisves, kai tvarkomi jų asmens duomenys.

    Europos duomenų apsaugos valdyba (anksčiau – 29 straipsnio darbo grupė) yra ES įstaiga, turinti juridinio asmens statusą, jai padeda nepriklausomas sekretoriatas (kurio paslaugas teikia EDAPP). Europos duomenų apsaugos valdybą sudaro ES nacionalinių priežiūros institucijų, EDAPP ir Komisijos atstovai. Europos duomenų apsaugos valdyba turi plačius įgaliojimus spręsti ginčus tarp nacionalinių priežiūros institucijų ir teikti konsultacijas ir rekomendacijas dėl BDAR ir Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvos pagrindinių sąvokų.

    Europos Parlamento vaidmuo

    Parlamentas, užtikrindamas, kad privatumo apsauga taptų politiniu prioritetu, atliko labai svarbų vaidmenį formuojant ES teisės aktus asmens duomenų apsaugos srityje. Be to, pagal įprastą teisėkūros procedūrą Parlamentas su Taryba lygiomis teisėmis vykdė duomenų apsaugos reformą.

    Daugybėje rezoliucijų Parlamentas išreiškė abejonių dėl ES piliečiams pagal ES ir JAV „saugaus uosto“ sistemą suteikiamos apsaugos tinkamumo, o vėliau – pagal ES ir JAV „privatumo skydą“ suteikiamos apsaugos tinkamumo. Byloje Schrems II paskelbus negaliojančiu Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1250 dėl ES ir JAV susitarimu dėl privatumo skydo užtikrinamos apsaugos tinkamumo, Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į susirūpinimą, kad JAV vyriausybės sekimo įgaliojimai nebuvo apriboti, kaip reikalaujama pagal ES teisę, ir kad ES piliečiai neturėjo veiksmingų teisių gynimo priemonių, priėmė rezoliuciją, kurioje apgailestaujama dėl to, kad Komisija santykius su Jungtinės Amerikos Valstijos iškėlė aukščiau už ES piliečių interesus.

    Po to, kai 2023 m. gegužės 11 d. buvo pateiktas LIBE komiteto pasiūlymas, Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir JAV duomenų privatumo sistemos teikiamos apsaugos tinkamumo, kurioje padarė išvadą, kad ES ir JAV duomenų privatumo sistema neužtikrinamas esminis apsaugos lygio lygiavertiškumas, ir paragino Komisiją tęsti derybas su JAV kolegomis, tačiau nepriimti išvados dėl tinkamumo, kol nebus visapusiškai įgyvendintos visos rezoliucijoje ir Europos duomenų apsaugos valdybos nuomonėje pateiktos rekomendacijos. 2023 m. liepos 10 d. Komisija priėmė sprendimą dėl ES ir JAV duomenų privatumo sistemos.

    Parlamentas ne kartą pasmerkė JAV sekimo praktiką. 2001 m. rugsėjo mėn. jis priėmė rezoliuciją dėl pasaulinės sistemos ECHELON, skirtos privatiems ir komerciniams pranešimams perimti, egzistavimo. Edwardui Snowdenui atskleidus informaciją, 2014 m. kovo mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos ir sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse, o 2015 m. spalio mėn. – tolesnę rezoliuciją.

    Parlamentas įsteigė Tyrimo komitetą programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimui tirti ES valstybėse narėse (PEGA). PEGA komitetas, kuriam pirmininkauja EP narys Jeroen Lenaers, nuodugniai ištyrė šnipinėjimo programų naudojimą tiriant opozicijos narius, žurnalistus, teisininkus ir pilietinės visuomenės aktyvistus, taip pat tai, kokį poveikį tokia praktika daro demokratiniams procesams ir asmens teisėms ES. Atlikdamas tyrimą PEGA komitetas konsultavosi su žymiausiais mokslininkais, specialistais ir valdžios institucijomis ES ir visame pasaulyje. Parlamento teminis skyrius parengė PEGA komiteto komandiruočių į Lenkiją, Graikiją ir Kiprą ataskaitas. 2023 m. gegužės 8 d. PEGA komitetas balsavo, kad patvirtintų savo galutinį pranešimą (pranešėja – EP narė Sophia in ’t Veld) dėl su programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimu susijusių galimų pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę tyrimo, į kurią, be daugelio kitų punktų, įtraukta ir rekomendacija sukurti ES technologijų laboratoriją, skirtą šnipinėjimo programų naudojimo prieš ES piliečius moksliniams tyrimams ir stebėsenai. 2023 m. birželio 15 d. plenariniame posėdyje priimta Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl PEGA komiteto ataskaitos. Tačiau Komisija laiku nesureagavo į rekomendaciją ir užblokavo Europos Parlamento narių pasiūlytą bandomąjį ES technologijų laboratorijos projektą. 2023 m. lapkričio mėn. Parlamentas priėmė tolesnę rezoliuciją dėl to, kad Komisija nesiėmė tolesnių teisėkūros veiksmų dėl PEGA rezoliucijos, taip pat 2025 m. birželio mėn. surengė diskusijas dėl dabartinės padėties ir tolesnių veiksmų praėjus dvejiems metams po PEGA komiteto rekomendacijų ir neteisėto šnipinėjimo programų naudojimo.

    2024 m. kovo 13 d. Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas). 2024 m. birželio 13 d. priimtu Reglamentu (ES) 2024/1689 DI sistemoms ir tiekėjams nustatomos pareigos, grindžiamos galima jų rizika ir poveikiu. DI sistemos, kurios laikomos keliančiomis akivaizdžią grėsmę pagrindinėms žmonių teisėms (įskaitant duomenų apsaugą), bus uždraustos. DI aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Dauguma DI akto taisyklių bus pradėtos taikyti 2026 m. rugpjūčio 2 d.

    Parlamentas užsakė atlikti įvairių mokslinių tyrimų, kad galėtų rasti mokslinį pagrindą savo teisėkūros veiklai technologinių pokyčių ir duomenų apsaugos srityje, įskaitant tyrimą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) poveikio dirbtiniam intelektui, tyrimą dėl biometrinio atpažinimo ir elgesio nustatymo, analizę „Išankstinės informacijos apie keleivius duomenys (API). Europos Komisijos pasiūlymų dėl API teisinės sistemos reformos analizė“, ir tyrimą „Teisė ir IRT“.

    Parlamentas išnagrinės būsimas politikos iniciatyvas ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl duomenų saugojimo, šifravimo ir teisėto duomenų perėmimo, apie kuriuos buvo paskelbta 2025 m. birželio 24 d. Komisijos Veiksmų plane dėl veiksmingos ir teisėtos prieigos prie duomenų teisėsaugos tikslais, ir dėl jų balsuos.

     

    Mariusz Maciejewski / Alessandro Davoli