Bendrovių teisė
Šioje faktų suvestinėje paaiškinama ES bendrovių teisė ir tai, kaip ja nustatomos bendros taisyklės įmonėms ES vidaus rinkoje. Joje apibrėžiamas teisinis pagrindas ir tikslai, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įsisteigimo laisvei ir apsaugoti suinteresuotuosius subjektus. Suvestinėje kalbama apie pagrindines bendrovių steigimo, kapitalo, ataskaitų teikimo, susijungimų ir tarpvalstybinės veiklos taisykles, taip pat ES teisines formas, pavyzdžiui, Europos bendrovę. Joje taip pat aptariamos pastangos skaitmeninti bendrovių procedūras ir supaprastinti tarpvalstybinio verslo veiklą. Galiausiai suvestinėje pristatomas Europos Parlamento vaidmuo didinant skaidrumą ir remiant sąžiningas ir veiksmingas verslo taisykles ES.
Teisinis pagrindas
Apie bendrovių ir asmenų įsisteigimo laisvę vidaus rinkoje kalbama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 straipsnyje, 50 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies g punkte bei 54 straipsnio antroje pastraipoje.
Tikslai
Veiksminga įmonių valdymo sistema kuria pozityvią ES masto verslo aplinką vidaus rinkoje. Bendrovių teisės suderinimo tikslas – skatinti įsisteigimo laisvę (SESV IV antraštinės dalies 2 skyrius) ir užtikrinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje nustatytą pagrindinę teisę į laisvę užsiimti verslu laikantis Chartijos 17 straipsnio (teisė į nuosavybę) (žr. 4.1.2).
SESV 49 straipsnio antra pastraipa garantuojama teisė imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos ir ja verstis bei steigti ir valdyti įmones, o būtent – bendroves arba firmas (žr. 2.1.4).
Šios srities ES taisyklėmis siekiama:
- sudaryti sąlygas įmonėms steigtis bet kurioje ES vietoje, užtikrinant laisvą asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą (žr. 2.1.3);
- apsaugoti akcininkus ir kitas šalis, turinčias konkrečių interesų bendrovėse;
- didinti įmonių konkurencingumą;
- skatinti įmones bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu (žr. 2.1.5).
- kliūčių, su kuriomis bendrovės susiduria ES, nustatymas;
- bendrovių teisės suderinimas;
- apsaugos nuo taisyklių apėjimo priemonės;
- bendrovių registravimo supaprastinimas;
- 28-osios sistemos taikymo sritis.
- įsteigimas skaitmeniniu būdu per 48 valandas per ES centrinę sąsają už ne daugiau kaip 100 EUR;
- netaikomas minimalaus kapitalo reikalavimas;
- kelios akcijų klasės;
- suderintas ES darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių (EU-ESO) planas, atidedant apmokestinimą iki perleidimo;
- racionalizuotos skaitmeninės nemokumo procedūros, pagrįstos vienkartinio registravimo principu.
Vidaus rinka skatina kurti visoje Europoje veikiančias bendroves. Šiuo metu ES registruota apie 24 mln. bendrovių; apie 80 proc. jų yra ribotos atsakomybės bendrovės. Kadangi apie 98–99 proc. ribotos atsakomybės bendrovių yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), bendrovėms turi būti sudaromos galimybės vykdyti veiklą visoje ES taikant suderintą teisinę sistemą.
Laimėjimai
A. Būtiniausi bendrieji įsipareigojimai
Nors kodifikuotos ES bendrovių teisės, kaip tokios, nėra, suderinus nacionalines bendrovių teisės taisykles buvo sukurti tam tikri būtiniausi standartai. Šis suderinimas apima tokias sritis kaip akcininkų interesų ir teisių apsauga, akcinių bendrovių perėmimo pasiūlymų taisyklės, filialų informacijos atskleidimas, bendrovių jungimas ir skaidymas, vienanarėms privačioms ribotos atsakomybės bendrovėms taikomos būtiniausios taisyklės, finansinė atskaitomybė ir apskaita, lengvesnis ir greitesnis informacijos apie bendroves gavimas bei tam tikri bendrovėms taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai.
2019 m. Bendrovių teisės dokumentų rinkiniu buvo supaprastinta nemažai taisyklių, kurios anksčiau buvo taikomos pagal kelias ES priemones.
1. Bendrovių įkūrimo, kapitalo ir informacijos atskleidimo reikalavimai
Pirmoji bendrovių teisės direktyva (Direktyva 68/151/EEB) ir Antroji bendrovių teisės direktyva (Direktyva 77/91/EEB) buvo vieni iš pirmųjų teisėkūros aktų, kuriais nustatytos suderintos bendrovių taisyklės visose valstybėse narėse.
1968 m. priimta Pirmąja bendrovių teisės direktyva buvo siekiama, be kita ko, suteikti visuomenei lengvesnę ir greitesnę prieigą prie bendrovių informacijos ir sandorių. Joje taip pat buvo kalbama apie bendrovės prisiimtų įsipareigojimų galiojimą ir bendrovės pripažinimą negaliojančia. Ji taikoma visoms akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms.
Antroji bendrovių teisės direktyva buvo taikoma tik akcinėms bendrovėms. Joje buvo nurodyta, kad tokioms bendrovėms įsteigti būtina minimali autorizuoto kapitalo suma (šiuo metu 25 000 EUR, kaip nustatyta direktyvos 6 straipsnyje, dabar Direktyvos (ES) 2017/1132 45 straipsnis) kaip garantija kreditoriams ir narių ribotos atsakomybės ekvivalentas. Be to, joje nustatytos kapitalo išlaikymo ir keitimo taisyklės, taip pat minimalūs tokių bendrovių steigimo dokumentų turinio reikalavimai.
Šios dvi direktyvos buvo iš dalies pakeistos direktyva dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (Direktyva (ES) 2017/1132). Ja taip pat nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai bendrovių užsienio filialams – šie pakeitimai padaryti direktyva dėl skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo bendrovių teisėje (Direktyva (ES) 2019/1151). Ji taikoma ES bendrovėms, steigiančioms filialus kitoje ES šalyje, ir ne ES bendrovėms, steigiančias filialus ES.
12-ąja bendrovių teisės direktyva (Direktyva 2009/102/EB) nustatyta sistema, taikoma vienanarėms privačioms ribotos atsakomybės bendrovėms, kurių visos akcijos priklauso vienam akcininkui.
2. Bendrovių veikla daugiau nei vienoje šalyje
Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyva (Direktyva 2011/96/ES) nustatytos mokesčių taisyklės, kurios konkurencijos požiūriu yra neutralios skirtingose valstybėse narėse veikiančių bendrovių grupėms. Ja užkertamas kelias, kad dividendams, kuriuos vienoje valstybėje narėje veikianti patronuojamoji bendrovė sumoka kitoje valstybėje narėje veikiančiai patronuojančiajai bendrovei, būtų taikomas dvigubas apmokestinimas (taip pat žr. direktyvą dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui, (Direktyva 2008/7/EB)).
Direktyva dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (Direktyva 2004/25/EB) siekta nustatyti būtiniausias bendrovių, kurių veikla reglamentuojama valstybių narių įstatymais, perėmimo gaires. Joje apibrėžti minimalūs perėmimo pasiūlymų ir kontrolės pasikeitimo standartai ir ja siekiama apsaugoti smulkiuosius akcininkus, darbuotojus bei kitas suinteresuotąsias šalis. Kad ribotos atsakomybės bendrovės galėtų naudotis įsisteigimo laisve bendrojoje rinkoje, Direktyva (ES) 2017/1132 reglamentuojama centrinių, komercinių ir bendrovių registrų (verslo registrų) tarpusavio sąveika ir suderinamos apsaugos priemonės, kurių reikalaujama visoje ES, kad būtų apsaugoti akcininkų ir trečiųjų šalių interesai skaidymo arba jungimosi vienoje šalyje atveju, taip pat ribotos atsakomybės bendrovės ir akcinės bendrovės jungimosi, peržengiančio vienos valstybės ribas, atveju.
Be to, reglamente dėl verslo registrų sąveikos sistemos (Reglamentas (ES) 2021/1042) nustatytos techninės specifikacijos ir procedūros, būtinos verslo registrų sąveikos sistemoms.
2024 m. gruodžio mėn. Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl tolesnio skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo bendrovių teisėje plėtojimo ir tobulinimo (Direktyva (ES) 2025/25). Ja iš dalies pakeistos Direktyvos (ES) 2017/1132 dalys ir siekta padidinti skaidrumą bei pasitikėjimą verslo aplinka bendrojoje rinkoje viešai skelbiant daugiau informacijos verslo registruose ir užtikrinant, kad tokia informacija būtų patikima ir atnaujinta. Direktyva (ES) 2025/25 taip pat įvestas ES bendrovės pažymėjimas, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas esamoms bendrovėms steigti patronuojamąsias bendroves ar filialus kitose valstybėse narėse. Ši direktyva įsigaliojo 2025 m. sausio 30 d., o jos perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę terminas yra 2027 m. liepos 31 d. Į nacionalinę teisę perkeltos priemonės bus taikomos nuo 2028 m. liepos 31 d. arba nuo 2029 m. rugpjūčio 1 d., priklausomai nuo nuostatos.
3. Bendrovių restruktūrizavimas (bendrovių jungimas ir skaidymas, buveinės perkėlimas)
Ribotos atsakomybės bendrovės registruotos buveinės perkėlimas iš vienos valstybės narės į kitą ir tokių bendrovių jungimas ar skaidymas yra neatskiriamas 49 ir 54 straipsniais užtikrinamos įsisteigimo laisvės aspektas (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo byloje C-210/06 Cartesio 111–113 punktus). Tačiau įsisteigimo laisvės principas neužtikrina, kad bendrovė, kuri persikelia iš buveinės valstybės narės į kitą valstybę narę, galės išsaugoti savo statusą kaip bendrovė, kuriai taikoma įsisteigimo valstybės narės teisė.
Restruktūrizuojant (jungiant ir skaidant) bendroves, akcininkai ir trečiosios šalys naudojasi vienodomis garantijomis. Taisyklės, taikomos jungiant ribotos atsakomybės bendroves ir akcines bendroves bei jas skaidant, buvo pakeistos Direktyva (ES) 2017/1132, kuria taip pat užtikrinama akcininkų, kreditorių bei darbuotojų apsauga.
Galimybė vykdyti veiklą užsienyje yra svarbi bendrovės gyvavimo dalis. Tai gali apimti tarpvalstybinį susijungimą, skaidymą arba pertvarkymą, kuris gali suteikti galimybę išgyventi bei plėstis, pvz., pasinaudojant naujomis verslo galimybėmis kitose valstybėse narėse arba prisitaikant prie kintančių rinkos sąlygų. Kalbant apie tarpvalstybinį pertvarkymą, jungimą ir skaidymą, 2019 m. lapkričio mėn. Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo (Direktyva (ES) 2019/2121 (Judumo direktyva)). Šia direktyva siekiama šalinti nepagrįstas ES bendrovių įsisteigimo laisvės kliūtis bendrojoje rinkoje, sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam pertvarkymui, susijungimui ir skaidymui, be to, ja nustatomos išsamios šių operacijų procedūros ir papildomos ES valstybėje narėje įsisteigusių ribotos atsakomybės bendrovių tarpvalstybinių susijungimų taisyklės. Direktyvoje taip pat apibrėžiamos panašios taisyklės, susijusios su darbuotojų dalyvavimo teisėmis, ir ja siekiama užtikrinti, kad darbuotojai būtų deramai informuojami apie tikėtiną tokių operacijų poveikį bei su jais būtų konsultuojamasi šiuo klausimu. Užtikrinama didesnė smulkiųjų ir balsavimo teisės neturinčių akcininkų teisių apsauga, be to, susijusių bendrovių kreditoriams suteikiamos aiškesnės ir patikimesnės apsaugos priemonės.
Nors vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas, jungimas ir skaidymas dabar reglamentuojamas Judumo direktyva, klausimas, ar bendrovė gali perkelti savo registruotą buveinę į kitą valstybę, nereorganizuodama jos į bendrovę, kuriai taikoma priimančiosios valstybės narės teisė, teisėkūros lygmeniu dar nėra išspręstas. Byloje Polbud (C-106/16) jau buvo nustatyta, kad įsisteigimo laisvė apima bendrovės registruotos buveinės perkėlimą į kitą valstybę narę siekiant ją reorganizuoti į bendrovę, kuriai taikoma priimančiosios valstybės narės teisė, taip sudarant sąlygas priimti Judumo direktyvą.
4. Bendrovių finansinės padėties garantijos
Siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų pateikiama tokia pati apskaitos dokumentų informacija, buvo priimtos direktyva dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (Direktyva 2006/43/EB) ir direktyva dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų (Direktyva 2013/34/ES (Apskaitos direktyva)). Jomis reikalaujama, kad bendrovių finansinėse ataskaitose, pavyzdžiui, metinėse finansinėse ataskaitose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, būtų atskleistas tikras ir teisingas bendrovės turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno arba nuostolių vaizdas, ir nustatomos asmenų, atsakingų už teisės aktų nustatyto audito atlikimą, patvirtinimo taisyklės. Direktyva 2006/43/EB siekiama gerinti bendrovių finansinių ataskaitų patikimumą, įvedant būtiniausius reikalavimus, susijusius su teisės aktais nustatytu metinių ir konsoliduotųjų ataskaitų auditu. Apskaitos direktyva supaprastinami labai mažų įmonių finansinės atskaitomybės reikalavimai, siekiant pagerinti jų konkurencingumą, bei nustatyta pareiga ES biržinėms bendrovėms į savo metinę ataskaitą įtraukti valdymo ataskaitą.
Reglamentu dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (Reglamentas (EB) Nr. 1606/2002) suderinama biržinių bendrovių teikiama finansinė informacija, siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą. Reglamentas dėl nemokumo bylų (Reglamentas (ES) 2015/848) (grindžiamas SESV 81 straipsniu dėl bendradarbiavimo civilinėse bylose) padeda išspręsti konfliktus dėl jurisdikcijos ir įstatymų, be to, juo užtikrinamas teismų sprendimų pripažinimas visoje ES. Juo nėra suderinami valstybių narių materialinės teisės aktai dėl nemokumo, o tiesiog nustatomos bendros taisyklės dėl jurisdikcijos nemokumo byloms inicijuoti, dėl taikytinos teisės ir dėl teismų sprendimų pripažinimo. Pagrindinis tikslas – išvengti turto ar teismo proceso perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą. Direktyva dėl restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo (Direktyva (ES) 2019/1023) siekiama suteikti „antrąją galimybę verslininkams“.Pagal šią direktyvą sprendžiami daugybės investuotojų keliami klausimai dėl ilgai trunkančių arba sudėtingų nemokumo procedūrų užsienyje, kurias jie vadina pagrindine priežastimi neinvestuoti už savo šalies ribų.
5. Naudojimasis akcininkų teisėmis tarpvalstybiniu lygmeniu
Direktyva dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, (Direktyva 2007/36/EB, iš dalies pakeista direktyva, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, ir direktyva dėl akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimo) panaikinamos pagrindinės kliūtys, susijusios su tarpvalstybiniu balsavimu biržinėse bendrovėse, turinčiose registruotą buveinę kurioje nors valstybėje narėje, nustatant konkrečius naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis visuotiniame susirinkime reikalavimus. Joje taip pat apibrėžiamos tam tikros biržinių bendrovių akcininkų teisės, įskaitant galimybę laiku gauti reikiamą informaciją apie visuotinius susirinkimus ir paprastesnį balsavimą pagal įgaliojimą. Direktyva (ES) 2017/828 skatinamas akcininkų dalyvavimas ir nustatomi reikalavimai, susiję su akcininkų identifikavimu, informacijos perdavimu, lengvesniu naudojimusi akcininkų teisėmis, institucinių investuotojų, turto valdytojų ir įgaliotųjų konsultantų veiklos skaidrumu, direktorių atlyginimais bei susijusių šalių sandorių nustatymu, patvirtinimu ir atskleidimu, siekiant apsaugoti smulkiuosius akcininkus ir užkirsti kelią piktnaudžiaujamojo pobūdžio sandoriams.
6. Bendrovių ataskaitų teikimas
ES nustato taisykles dėl finansinės informacijos, kurią turi atskleisti bendrovės, ir audito, kad būtų pagerintas finansinių ataskaitų integralumas.
a. Finansinė atskaitomybė
Visos ribotos atsakomybės bendrovės turi parengti finansines ataskaitas, kad galėtų stebėti savo verslo būklę ir pateikti tikrą ir teisingą savo finansinės būklės vaizdą. Apskaitos direktyvoje ES nustatė taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti nuoseklią ir palyginamą finansinę atskaitomybę visoje ES.
b. Bendrovių tvarumo atskaitomybė
Pagal ES taisykles taip pat reikalaujama, kad tam tikros bendrovės kasmet teiktų ataskaitas apie socialinį poveikį ir riziką, susijusią su jų veikla. Tai padeda investuotojams, pilietinės visuomenės organizacijoms, vartotojams, politikos formuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams įvertinti didelių bendrovių nefinansinius rezultatus ir skatina bendroves plėtoti atsakingą požiūrį į verslą.
Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje (Direktyva 2014/95/ES) nustatytos taisyklės dėl tam tikrų didelių bendrovių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo. Šios taisyklės apima tokias sritis kaip aplinkos klausimai, socialiniai klausimai ir elgesys su darbuotojais, pagarba žmogaus teisėms, kova su korupcija ir kyšininkavimu, įvairovė bendrovių valdybose (pvz., amžius, lytis, išsilavinimas ir profesinė patirtis). Direktyva taikoma didelėms viešojo intereso bendrovėms, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų.
2023 m. sausio 5 d. įsigaliojo Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva (Direktyva (ES) 2022/2464 (ĮITTD)). Šia direktyva atnaujintos taisyklės, susijusios su socialine ir aplinkos informacija, kurią įmonės privalo teikti. Dabar ataskaitas apie tvarumą turi teikti daugiau didelių įmonių ir biržinių MVĮ. Taip užtikrinama ir prieiga prie informacijos, reikalingos investicijų rizikai, kylančiai dėl klimato kaitos ir kitų su tvarumu susijusių problemų, įvertinti, sukuriant skaidrumo apie įmonių poveikį žmonėms ir aplinkai kultūrą.
Stengiantis sumažinti su pareiga teikti informaciją susijusią naštą, neseniai priimta Pareigų taikymo pradžios atidėjimo direktyva (Direktyva (ES) 2025/794) buvo pakeistos ĮITTD ir direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (Direktyva (ES) 2024/1760 (ĮTIP direktyva)) nuostatos dėl datų, nuo kada valstybės narės turi taikyti tam tikrus įmonių informacijos apie tvarumą teikimo ir išsamaus patikrinimo reikalavimus. Tuo pat metu Komisija pradėjo peržiūrą, kuria siekiama palengvinti tvarumo atskaitomybę ir išsamų patikrinimą pagal ĮITTD, ĮTIP direktyvą ir Taksonomijos reglamentą.
B. ES juridiniai asmenys
Nuostatos dėl ES juridinių asmenų taikomos visoje ES greta nacionalinių nuostatų. ES pasitelkė įvairius teisėkūros metodus, be kita ko, reglamentais sukurtas savarankiškas visoje Europoje galiojančias juridines formas (Europos bendrovė, Europos kooperatinė bendrovė ir Europos ekonominių interesų grupė), taip pat 28-osios sistemos metodą, pagal kurį suderintos ES taisyklės taikomos kartu su nacionalinėmis taisyklėmis, kad įmonės galėtų savanoriškai pasirinkti ES sistemą.
1. Europos bendrovė
Po ilgų derybų (jos truko 30 metų) Taryba priėmė dvi teisėkūros priemones, reikalingas Europos bendrovei sukurti, t. y. reglamentą dėl Europos bendrovės statuto (Reglamentas (EB) Nr. 2157/2001) ir Direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus, (SE direktyva). Taip bendrovė ES teritorijoje gali būti sukurta kaip akcinė bendrovė, lotyniškai vadinama Societas Europaea (SE).Mažiausiai dviejų valstybių narių įmonės, pageidaujančios įsisteigti kaip SE, gali pasirinkti keletą variantų: sujungti bendroves, įsteigti patronuojančiąją bendrovę, sukurti patronuojamąją bendrovę ar bendrovę pertvarkyti į SE. SE turi būti įsteigiama kaip bendrovė su akciniu kapitalu. Siekiant užtikrinti, kad tokios bendrovės būtų deramo dydžio, reglamento 4 straipsnyje nustatytas ne mažesnio kaip 120 000 EUR kapitalo reikalavimas.
Direktyvos 2001/86/EB tikslas – užtikrinti, kad įsteigus SE nedingtų arba nebūtų apribota darbuotojų dalyvavimo praktika, taikoma bendrovėse, dalyvaujančiose įsteigiant tą SE.
2. Europos kooperatinė bendrovė
Reglamentu dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (Reglamentas (EB) Nr. 1435/2003) apibrėžiamas tikras bendras SCE teisinis statutas. Taip skirtingose valstybėse narėse gyvenantiems asmenims arba pagal skirtingų valstybių narių įstatymus įsisteigusiems juridiniams asmenims suteikiama galimybė įsteigti kooperatinę bendrovę. Turėdamos ne mažesnį kaip 30 000 EUR kapitalą, šios naujos SCE veiklą visoje bendrojoje rinkoje gali vykdyti vieningo teisinio subjektiškumo, taisyklių ir struktūros pagrindu.
Direktyva 2003/72/EB šis statutas papildomas darbuotojų dalyvavimo SCE veikloje aspektu, siekiant užtikrinti, kad įsteigus SCE nedingtų arba nebūtų apribota darbuotojų dalyvavimo praktika, taikoma bendrovėse, dalyvaujančiose įsteigiant tą SCE.
3. Europos ekonominių interesų grupė
Reglamentu dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG) (Reglamentas (EEB) Nr. 2137/85) nustatytas EEIG statutas. Teisnumą turinčios EEIG sudaro galimybę vienos valstybės narės bendrovei bendradarbiauti bendrojoje įmonėje su kitos valstybės narės bendrovėmis ar fiziniais asmenimis, kad palengvintų ar išplėstų savo narių ekonominę veiklą, o ne gautų pelno sau. Bet kokį gautą pelną pasidalija nariai. EEIG negali priimti jokių viešųjų investicijų.
4. 28-oji sistema: siekiant sukurti teisinę sistemą, skirtą novatoriškoms bendrovėms
2025 m. gegužės 28 d. Komisija paskelbė komunikatą dėl ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategijos, kuriame nurodė, kad pasiūlys Europos 28-ąją sistemą, pagal kurią bendrovėms bus nustatytas bendras taisyklių rinkinys, įskaitant ES bendrovių teisinę sistemą, pagrįstą numatytaisiais skaitmeniniais sprendimais. Taip siekiama padėti bendrovėms įveikti kliūtis, trukdančias steigti ir plėsti bendroves bei vykdyti jų veiklą visoje bendrojoje rinkoje. Šiuo tikslu pagal sistemą būtų supaprastintos taikytinos taisyklės ir sumažinta nesėkmės kaina, nes būtų atsižvelgiama į konkrečius atitinkamų teisės sričių, įskaitant nemokumo, darbo ir mokesčių teisę, aspektus. Taip pat būtų nagrinėjama galimybė sudaryti sąlygas bendrovėms įsisteigti Europoje greičiau, idealiu atveju – per 48 valandas.
Ankstesnės Komisijos pasiūlytos iniciatyvos, susijusios su Europos privačiąja bendrove ir Societas Unius Personae, buvo nesėkmingos.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentui visada pavykdavo iš dalies pakeisti teisės aktus, pvz., ginant darbuotojų dalyvavimą bendrovėse ir pasisakant už įvairių formų Europos bendrovių kūrimą, kad būtų skatinama įmonių tarpvalstybinė veikla. Komisijos pasiūlymu dėl direktyvos dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą pašalinant teisines ir administracines kliūtis ir sukuriant vienodas sąlygas ne pelno asociacijoms ES, norinčioms vykdyti veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje. 2024 m. kovo 13 d. Parlamentas priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą su keliais pakeitimais, kuriais reikalaujama geriau apsaugoti kreditorių interesus ir nustatyti aiškesnes taisykles, reglamentuojančias esamų ne pelno subjektų susijungimą.
Parlamentas taip pat ragino parengti tinkamą teisinę bazę, reglamentuojančią fondus. 2012 m. vasario 8 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos fondo (Fundatio Europaea) statuto, kad tokioms organizacijoms būtų lengviau dirbti visuomenės labui bet kurioje ES valstybėje.
2012 m. rezoliucijoje dėl Europos bendrovių teisės ateities Parlamentas laikėsi nuomonės, kad ES bendrovių formos, papildančios nacionalinėje teisėje numatytas formas, turi didelį potencialą ir turėtų būti toliau plėtojamos. Siekdamas spręsti konkrečių MVĮ poreikių klausimą, Parlamentas primygtinai ragino Komisiją dėti dar daugiau pastangų, kad būtų priimtas privačiosios bendrovės (SPE) statutas. Atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, 2013 m. vasario mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl atnaujintos ES įmonių socialinės atsakomybės strategijos. 2013 m. kovo mėn. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos savidraudos draugijos statuto Komisijai pateiktos rekomendacijos dėl šio statuto. Galiausiai Parlamentas ne kartą ragino parengti direktyvą dėl tarpvalstybinio bendrovių būstinių perkėlimo: įvairiose jo rezoliucijose ir klausimuose, į kuriuos atsakoma žodžiu, buvo apgailestaujama dėl to, kad šiuo metu nėra bendrų taisyklių, o tai kenkia bendrovių judumui ir, savo ruožtu, jų įsisteigimo laisvei.
Savo 2017 m. rezoliucijoje dėl tarpvalstybinio įmonių jungimosi ir skaidymo Parlamentas atkreipė dėmesį į smulkiųjų akcininkų teises, su kreditorių apsauga susijusias taisykles ir ilgai trunkančias sudėtingas procedūras, kurias būtina taikyti tarpvalstybinio skaidymo atveju. Jis taip pat ne kartą ragino parengti pasiūlymą dėl tarpvalstybinio buveinės perkėlimo (14-oji bendrovių teisės direktyva – iki šiol jokio pasiūlymo nepriimta).
Parlamentas yra gavęs ne vieną peticiją, susijusią su ES bendrovių teisės ir tarpvalstybinių operacijų skaitmeninimu. Paprastai Peticijų komitetas prašo Komisijos suteikti atitinkamą informaciją arba pateikti savo nuomonę dėl peticijos pateikėjo iškeltų klausimų. (žr. 4.1.4.).
2017 m. gegužės mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES e. valdžios veiksmų plano, kurioje ragino Komisiją ieškoti daugiau būdų, kaip skatinti skaitmeninius sprendimus, susijusius su formalumais, atliekamais per visą bendrovės gyvavimo ciklą, ir akcentavo verslo registrų sujungimo svarbą. Parlamentas taip pat jau ilgą laiką atlieka mokslinius tyrimus, kuriais raginama sudaryti palankesnes sąlygas skaitmeninei veiklai šioje srityje.
2019 m. lapkričio mėn. priimta direktyva dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo, kuria nustatytos papildomos ribotos atsakomybės bendrovių tarpvalstybinio sujungimo taisyklės. Teisėkūros proceso metu Parlamentas padarė esminių pasiūlymo pakeitimų.
2019 m. liepos mėn. Parlamentas priėmė direktyvą dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus, kuri skirta įmonių steigimuisi elektroninėmis priemonėmis palengvinti ir internetinėms operacijoms per visą bendrovės gyvavimo ciklą skatinti. Nors internetinė registracija vidutiniškai atliekama dukart greičiau ir gali kainuoti triskart pigiau nei registracija naudojant tradicinius popierinius formatus, įmonių internetinės registracijos procedūros taikomos dar ne visose valstybėse narėse. 2025 m. sausio 10 d. Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl tolesnio skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo bendrovių teisėje plėtojimo ir tobulinimo.
Komisijai paskelbus komunikatą dėl ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategijos, 2025 m. birželio 30 d. Parlamento Teisės reikalų komitetas pateikė pranešimo projektą, kuriame rekomenduojama priimti SESV 50 straipsniu ir 114 straipsnio 1 dalimi grindžiamą direktyvą, kuria būtų sukurta 28-oji sistema su galimybe nebiržinėms akcinėms bendrovėms pasirinkti Europos startuolio ir veiklą plečiančios įmonės (ESSU) ženklą. Pagal šį pranešimo projektą ESSU turėtų nacionalinę bendrovių juridinę formą, kuria būtų suderinti tam tikri esminiai elementai. Konkrečius reikalavimus atitinkančios bendrovės prie savo nacionalinio pavadinimo pridėtų santrumpą ESSU (pvz., „[bendrovės pavadinimas] GmbH ESSU“), kuri būtų automatiškai pripažįstama visose valstybėse narėse. Valstybės narės būtų laisvos nuspręsti, ar leisti nacionalines bendrovių juridines formas pakeisti į ESSU, ar šiam tikslui sukurti naują nacionalinę bendrovių juridinę formą. Skirtingai nei pagal tradicinius bendrovių teisės reikalavimus, ESSU forma leistų registruotą buveinę ir tikrąją buveinę turėti skirtingose valstybėse narėse.
Pagrindinės siūlomos ypatybės yra registracija per 48 valandas ES lygmens skaitmeniniame registre, suderintos į nuosavą kapitalą panašios skolos priemonės (pvz., dalyvavimo pelno dalybose teisės ir partnerystės nedalyvaujant veikloje) su standartizuotais dokumentų pavyzdžiais ir pasirenkami valdytojo nuosavybės mechanizmai (pvz., turto blokavimas ir dviejų klasių akcijos) su ženklu „priklauso valdytojui“. Į pranešimo projektą taip pat įtraukti apribojimai dėl tarpvalstybinio pertvarkymo iš dalies pakeičiant Direktyvą (ES) 2017/1132 ir specializuoti ginčų sprendimo mechanizmai.
Kalbant apie darbo teisę, individualioms darbo sutartims būtų taikomas Reglamentas „Roma I“, o darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus valdybos lygmeniu būtų nustatomas pagal valstybės narės, kurioje yra tikroji buveinė, teisę – tai reikštų nukrypimą nuo tradicinio supratimo, kad dalyvavimas priimant sprendimus grindžiamas bendrovių teise. Laikantis nuoseklumo su SE direktyva, nustatytomis apsaugos priemonėmis būtų užkirstas kelias apeiti nacionalines apsaugos taisykles.
Rengdamas rezoliuciją Parlamentas rėmėsi informacija, gauta per praktinį seminarą dėl 28-osios sistemos ir iš keleto atliktų tyrimų šiomis temomis:
2024 m. liepos 5 d. Parlamentas ir Taryba priėmė ĮTIP direktyvą. Šiuo teisės aktu įmonės įpareigojamos nustatyti neigiamą savo ir savo verslo partnerių veiklos poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai ir, prireikus, užkirsti jam kelią, jį panaikinti arba sušvelninti. Tai apima vaikų darbą, vergovę, išnaudojimą darbe, taršą, aplinkos būklės blogėjimą ir biologinės įvairovės nykimą. Neseniai Pareigų taikymo pradžios atidėjimo direktyva buvo iš dalies pakeistos ĮTIP direktyvos nuostatos dėl datų, nuo kurių valstybės narės turėtų taikyti įvairius jos reikalavimus.
Be to, 2026 m. kovo 18 d. įsigaliojusia Direktyva „Omnibus I“ (Direktyva (ES) 2026/470) padaryti esminiai ĮITTD ir ĮTIP direktyvos pakeitimai, įskaitant siauresnę taikymo sritį, racionalizuotą išsamaus patikrinimo sistemą ir peržiūrėtą ĮTIP direktyvos taikymo tvarkaraštį. Pagal peržiūrėtą tvarkaraštį valstybės narės ĮTIP direktyvą turi perkelti į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2028 m. liepos 26 d., o direktyva turi būti visapusiškai taikoma nuo 2029 m. liepos 26 d. Metinių išsamaus patikrinimo ataskaitų taip pat bus reikalaujama už finansinius metus, prasidedančius 2030 m. sausio 1 d. arba vėliau.
Po Komisijos viešų konsultacijų, kurios buvo užbaigtos 2025 m. rugsėjo 30 d., Parlamentas 2026 m. sausio 20 d. priėmė rezoliuciją „28-oji teisinė sistema: nauja teisinė sistema, skirta novatoriškoms bendrovėms“, kurioje jis prašo Komisijos 2026 m. pirmąjį ketvirtį pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Atsižvelgiant į Parlamento rekomendacijas, siūloma ES teisinė forma pavadinta „Societas Europaea Unificata“ (S.EU, Europos unifikuotoji bendrovė).
Šia rezoliucija EP nariai priėmė keletą rekomendacijų, kuriomis siekiama prisidėti prie Komisijos pasiūlymo dėl naujos teisinės sistemos, kuria remiamos bendrovės Europos Sąjungoje. Pagal šią numatytą sistemą valstybės narės galėtų arba sukurti naują bendrovių juridinę formą, arba esamai formai nustatyti ES masto taisykles. EP nariai primygtinai pasisakė už vieną suderintą taisyklių rinkinį, vadinamąją 28-ąją sistemą, kad įmonėms visoje ES būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Savo darbe EP nariai rėmėsi Europos akademinėmis ekspertinėmis žiniomis, pristatytomis per praktinį seminarą dėl 28-osios sistemos, ir įvairiais pirmiau minėtais ekspertų tyrimais.
2026 m. kovo 18 d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl reglamento dėl 28-osios bendrovių teisės sistemos: „EU Inc.“ ir komunikatą „ES įmonių 28-osios teisinės sistemos kūrimas“. Kitaip nei Parlamento pranešimo projekte, kuriame rekomenduojama priimti direktyvą, kuria būtų sukurtas ženklas, pridedamas prie esamų nacionalinių formų, Komisija pasirinko reglamentą, kuriuo sukuriama visiškai savarankiška visoje Europoje taikytina teisinė forma. Pagrindiniai aspektai:
Kitą dieną (2026 m. kovo 19 d.) Europos Vadovų Taryba patvirtino „EU Inc.“ kaip prioritetinę priemonę pagal darbotvarkę „Viena Europa, viena rinka“ ir paragino teisėkūros institucijas (Parlamentą ir Tarybą) priimti tekstą iki 2026 m. pabaigos.
Šią faktų suvestinę parengė Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius. Daugiau informacijos rasite Teisės reikalų komiteto interneto svetainėje.
Christophe BEAUDOUIN / Jagoda Karolina MACIEJEWSKA / Mariusz MACIEJEWSKI